2015-11-19 
Darbas – vertybė, tačiau persidirbimas – ne. Lietuvoje ruošiantis priimti darbo kodeksą, leidžiantį darbo savaitę prailginti iki 60 val. per savaitę, primename 2007 metais darboholizmu garsėjančioje Japonijoje nutikusį incidentą, atskleidusį, kuo baigiasi perdėtas „darbštumas“.
2007 metais Japoniją supurčius žemės drebėjimui, Tomoyuki Mukaide, vietiniam policijos pareigūnui, teko du mėnesius dirbti be pertraukos, padedant šimtams sužeistų žmonių ir dešimtims tūkstančių praradusiųjų namus.
Tačiau didžiulio darbo krūvio našta jį ėmė slėgti, tad japonas rado originalų būdų kaip išsisukti nuo darbo: pasiėmė peilį ir keliskart dūrė sau į pilvą, o atvykusiai policijai pasakė, kad jį užpuolė nežinomas užpuolikas.
Žinoma, tokie drastiški metodai kaip išsisukti nuo darbo mums gali pasirodyti keistoki, tačiau verta prisiminti, kad šioje šalyje darbuotojai ne tik yra verčiami dirbti neprotingai ilgus viršvalandžius, bet daugelis jų ir patys nesiveržia namo anksčiau už kolegas, bijodami pasirodyti tingiais ar nelojaliais.
Pavyzdžiui, remiantis statistika, kad vien 2007 metais, kuomet vyksta anksčiau aprašytos istorijos veiksmas, bent ketvirtadalis 30-39 metų amžiaus vyrų dirbdavo daugiau nei 60 valandų per savaitę.
Ir tokie veiksmai duoda rezultatų: nors Japonija yra visuotinai giriama kaip viena didžiausių pasaulio ekonomikų, ji jau kenčia nuo beatodairiškos darbo kultūros sukeltų pasekmių: būtent čia fiksuojami milžiniški darbe patiriamo streso sukeliamų ligų – ir net savižudybių – skaičiai, visuomenės senėjimas ir to sukeliamas darbo jėgos trūkumas, mažas gimstamumas ir pan. problemos.
Ar ateityje mes tapsime naująja Japonija, plušančia iki išsekimo po 60+valandų per savaitę ir besižalojančia dėl nepakeliamo streso – parodys laikas. Tačiau aišku viena, prie tokios ateities jau judama – su naujojo darbo kodekso projektu.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis The Guardian ir LPS „Sandrauga“ inf.