2017-01-04
LPS „Sandrauga“ dalyvauja Vilniuje vykstančiame Medikų sąjūdžio organizuojamame mitinge. „Sandrauga“ betarpiškai gyvena niūriomis ir slogiomis lietuvių medikų nuotaikomis, kurios galiausiai prasiveržė mitingu. Ne tik medikų, tačiau ir inteligentijos palaikomi medikų sąjūdžio reikalavimai nedelsiant didinti gydytojų ir rezidentų atlyginimus, kad būtų sustabdyta emigracija, atspindi daugelio sektorių darbuotojų problemas. Anksčiau ar vėliau jos pratrūks mitingais, streikais ir pasipriešinimo akcijomis, kurios gali peraugti į Nacionalinį streiką. Galbūt jau šiandiena žymi jo pradžią?
Dabartines medikų sąjūdžio iškeltas gydytojų problemas betarpiškai lėmė daugelį metų vykdyta ir naujuoju „liberaliu“ Darbo kodeksu dar labiau įtvirtinta profesinių sąjungų naikinimo politika. Darbo kodeksas nesusipratimuose paskandino merdintį socialinį dialogą, o kad darbo tarybos yra fikcija jau pripažįsta ir pati Vyriausybė. Darbo tarybos kuriamos tik formaliai. Tuo tarpu dirbančiųjų interesų atstovavimu ir gynyba nuo darbdavių savivalės toliau užsiima vien profsąjungos. Jos – vienintelė Lietuvoje pasilikti pasiryžusių darbuotojų užuovėja ir viltis. Ir galbūt būtent todėl profsąjungos yra tapusios mūsų valdžios priešu nr. 1.
Emigracija nesiliauja, ji didėja. Nesulaikomai auganti emigracijos banga baigia pasiglemžti ne tik didžiąją dalį inteligentijos, tačiau ir ką tik mokslus baigusio jaunimo žiedą. Tą regime jaunųjų gydytojų rezidentų reikalavimuose. Jie aiškiai sako valdžiažmogiams: užtikrinkite mums socialines garantijas, leidžiančias oriai gyventi ir kurti šeimas Lietuvoje, mokėkite mums teisingą atlyginimą ir mes liksime Lietuvoje. Iš esmės, tai reikalavimai, apibendrinantys visų šalies dirbančiųjų žmogiškuosius siekius. Šiandien V. Kudirkos aikštėje šie reikalavimai skamba ne tik iš medikų, tačiau ir mokytojų, pareigūnų, transportininkų, netgi valstybės tarnautojų lūpų. Ar medikų sąjūdis taps visos Lietuvos dirbančiųjų suvienytų reikalavimų valdžiai pradžia priklauso tik nuo mūsų pačių.
Šiuo metu situacija Lietuvoje prilygta pokario metams, išskyrus tai, kad tikro karo lyg ir nėra. Karo ugnis įžiebta mūsų pačių visuomenėje, ji tapo supriešinta su valdžia. Nuo siautėjančios infliacijos ir naikinamų dirbančiųjų socialinių garantijų kenčia visos profesijų grupės. Šiandien vykstantis gerąją praktiką kitiems parodantis Lietuvos medikų sąjūdžio mitingas tampa atskirų socialinių grupių stichiško pasipriešinimo atspirties tašku. „Prastumtu“ davulių ir butkevičių Darbo kodeksu įtvirtinta visuomenės skaldymo ir kiršinimo politika duoda vaisių: šiandien – medikai, rytoj – mokytojai, o poryt – pareigūnai, valstybės tarnautojai ir darbininkai.
Valdžia šiandien reaguoja tik užminta ant nuospaudos, t. y. kilus sąjūdžiui, mitingui ar streikui, bent iš dalies kreiva akimi atsižvelgiama į keliamus reikalavimus. Mūsų visų tikslu turi tapti siekis Lietuvos valdantiesiems parodyti, kad esame vieningi ir visi kartu galime solidarizuotis bendram tikslui – nacionaliniu mastu iškelti dirbančiuosius kamuojančias atlyginimo ir soc. garantijų problemas. Jas spręsti būtina sistemiškai kaip visumą, o ne stichiškai. Mes esame skaldomi, kad būtume užvaldyti, tačiau turime nepasiduoti. Išeiti į gatves ir kovoti už savo teises – turi tapti ne tik medikų, bet ir kiekvieno Lietuvos dirbančiojo šūkiu.
LPS „Sandrauga“ inf.