Gegužės 1-ąją Kaune, jaukioje Victoria Hotel Kaunas erdvėje, tvyrojo ne tik pavasario nuotaika, bet ir išskirtinė intelektinė įtampa – čia vyko Nacionalinis šachmatų turnyras, subūręs žaidėjus iš visos Lietuvos bei svečius iš Latvia, Poland, Italy ir Ukraine.

Profesinių sąjungų Sandrauga pirmininkas Kęstutis Juknis, sveikindamas dalyvius, taikliai pastebėjo, kad šachmatininkai šiandienos skubančiame pasaulyje atlieka ypatingą misiją – jie sugrąžina mus prie mąstymo, gebėjimo sustoti, įvertinti situaciją ir numatyti pasekmes. Tai savybės, kurių šiandien reikia ne tik Lithuania, bet ir visam pasauliui.

FIDE arbitrui  Donatui Vaznoniui paskelbus turnyro pradžią, salėje nuščiuvo šurmulys – žaidėjai, paspaudę vieni kitiems rankas, susitelkė į kovą prie lentų. Kiekvienas ėjimas čia buvo apgalvotas, kiekviena partija – tarsi mažas strateginis mūšis.

Atkaklioje ir įtemptoje kovoje „Sandraugos“ taurę bei pirmąją vietą iškovojo didmeistris Šarūnas Šulskis. Antrąją vietą pelnė tarptautinis meistras Gleb Pidluznij iš Klaipėda, o trečiąją – didmeistris Paulius Pultinevičius. Moterų grupėje ryškiausiai sužibėjo didmeistrė Salomėja Zaksaitė.

Organizatoriai nepamiršo ir jaunimo – ypatingas dėmesys skirtas kylantiems talentams, kurie jau šiandien rodo, kad Lietuvos šachmatų ateitis yra tvirta ir perspektyvi. Pagerbti ir turnyre dalyvavę užsienio svečiai, dar labiau praturtinę renginio dvasią.

Žvelgiant į ateitį, norisi tikėti, kad šachmatai Lietuvoje taps ne tik sportu ar hobiu, bet ir savotiška gyvenimo mokykla. Juk jei prie šachmatų lentos pasodintume kokį rajono merą ar Seimo narį, vargu ar visi be ilgesnio apmąstymo sugebėtų atlikti bent kelis ėjimus. O čia kiekvienas sprendimas reikalauja atsakomybės, logikos ir strateginio matymo.

Galbūt ateis diena, kai prieš priimdami svarbius sprendimus politikai pirmiausia sužais partiją šachmatų – ne dėl pergalės, o dėl gebėjimo matyti kelis žingsnius į priekį. Nes šachmatai – tai ne tik žaidimas. Tai logikos lopšys, kantrybės mokytojas ir tylus priminimas, kad net ir sudėtingiausiose situacijose visada yra sprendimas – tereikia jį apgalvoti.

Rūta Gelžinė

Mieli profesinės sąjungos „Sandrauga“ nariai, bičiuliai ir visi dirbantys žmonės,

Gegužės 1-oji nėra praeities reliktas ir tikrai nėra kieno nors „nusavinta“ šventė. Tai diena, kuri priklauso žmonėms – tiems kurie mąsto, kuria, dirba ir prisiima atsakomybę už savo gyvenimą bei visuomenę.

Šiandien gyvename pasaulyje, kuris skuba. Kartais – per greitai. Sprendimai priimami impulsyviai, pasekmės ne visada apgalvojamos, o triukšmas dažnai nustelbia turinį. Net globaliu mastu matome, kaip Plačiau

LSMU Kauno ligoninės darbuotojų istorija pamažu virsta klasika: atlyginimai mažėja, informavimo – nulis, o dokumentai atsiranda… atgaline data. Ir visa tai – su kai kurių profesinių sąjungų parašais, kurios teoriškai turėtų stovėti pirmose gretose ginant darbuotojų interesus.

2026 m. sausio 20 d. pasirašytas susitarimas dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo Nr. 5 (Nr. 1VS-46/2026) iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dar vienas formalus dokumentas. Tačiau praktikoje jis tapo instrumentu, leidusiu administracijai keisti darbo apmokėjimo sąlygas taip, lyg darbuotojai apie tai būtų informuoti ir sutikę. Plačiau

Pasirodo, viena iš rimčiausių priežasčių skubiai „reorganizuoti“ ligoninę – uždaryti padalinį Marių teritorijoje ir iškelti jį kitur – yra… jaunų psichiatrų baimė dirbti naktimis. Taip, ne darbo krūvis, ne atlyginimo mažinimas, ne teisiniai ginčai, o… tamsa prie Kauno marių.

Matyt, bangų ošimas, medžių šešėliai ir regioninio parko ramybė kelia didesnę grėsmę nei darbo sąlygų neapibrėžtumas. Galbūt dar trūksta tik oficialios rekomendacijos: „naktiniai budėjimai galimi tik esant geram apšvietimui ir miesto triukšmui.“

Tuo tarpu realybė kiek mažiau romantiška. Naujas pastatas Aleksote dar tik planuose, projektai – ateityje, o darbuotojus perkelti „čia ir dabar“ tiesiog nėra kur. Bet tai, panašu, netrukdo kurti istorijų apie tai, kaip modernus pastatas staiga išspręs visas problemas ir stebuklingai pritrauks jaunus specialistus.

Dar įdomiau, kad kalbant apie „pokyčius“, ligoninės administracija susitikime su profsąjungomis pasirinko… tylos taktiką. Ypač kai kalba pasisuko apie jau pradėtus darbo ginčus dėl neteisėtai sumažintos pastoviosios atlyginimo dalies.

Primename: LPS „Sandrauga“ jau kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir pateikė daugiau nei 10 ieškinių, kiti dar rengiami. Ir kol vieni realiai gina darbuotojus, kitos kolektyvinę sutartį pasirašiusios profsąjungos, deja, labiau primena dekoracinius „popierinius zuikučius“ – tyliai linksinčius ir atsargiai vengiančius net menkiausios kritikos.

LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas sako, kad : kai trūksta argumentų, atsiranda fantazijos. O kai vietoj sprendimų siūlomos istorijos apie „bijančius gydytojus“, kyla natūralus klausimas – ar tikrai kalbame apie sveikatos sistemos stiprinimą, ar apie patogią priedangą sprendimams, kurių niekas nenori garsiai įvardinti?

Rūta Gelžinė

Lietuvos politinėje padangėje – dar viena istorija, primenanti seną tiesą: kuo aukščiau pakyli, tuo garsiau krenti. Generalinei prokurorei Nida Grunskienė kreipusis į Seimą dėl parlamentaro Saulius Skvernelis teisinės neliečiamybės panaikinimo, pastarasis suskubo stabdyti narystę savo paties vadovaujamoje politinėje jėgoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Politikoje tai primena klasikinį manevrą: „aš čia tik laikinai išeinu, bet durų neuždarau“.

Oficialiai kalbama apie galimą kyšininkavimą – Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, kur bausmės pasirinkimas gana kuklus: tik laisvės atėmimas. Seimo pirmininkas Juozas Olekas užsiminė ir apie 51 tūkst. eurų sumą – suma, kuri, žiūrint iš paprasto žmogaus perspektyvos, nėra nei simbolinė, nei „netyčia į kišenę įkritusi“.

Partijos kolegos tuo metu demonstruoja santūrumą. Lukas Savickas kalba apie procedūras ir laikiną vadovavimą, o Virginijus Sinkevičius ragina neskubėti su nuosprendžiais. Politinis etiketas išlaikomas – bent jau kol kas.

Tačiau visa ši istorija turi ir platesnį kontekstą. Tyrimas, kuriame minimas S. Skvernelis, yra susijęs su didelio masto korupcija Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Kratos, grynieji pinigai, auksas, cigaretės, alkoholis ir net sprogmenys – rinkinys, labiau primenantis kriminalinį serialą nei valstybės institucijos veiklą. Kitaip tariant, „fitosanitariniai sertifikatai“ kai kam tapo aukso gysla – tiesiogine prasme.

Bet šioje istorijoje yra ir kita, ne mažiau svarbi linija – atminties. 2016-ieji metai daugeliui profesinių sąjungų, tarp jų ir Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, buvo lūžio taškas. Plačiau