Skiepų klausimas buvo tik vienas iš daugelio priežasčių atvedusių žmones į mitingą prie Seimo. Taikūs protestai dėl visuomenę audrinančių klausimų populiarūs vakarų pasaulyje, visur kur yra brandi demokratija ir aktyvi pilietinė visuomenė.
Migrantų krizė pasienyje, visuotinio karantino ir naujų ribojimų baimė, bei demonstratyvus vienos teisingos nuomonės protegavimas įaudrino žmones. Įvykęs mitingas tai tarsi lakmuso popierėlis įrodantis, kad Lietuvių tauta gyva ir yra daugybė neabejingų žmonių. Be to tai požymis, kad pasiekta visuomenės kantrybės kritinė masė ir didžioji dauguma žmonių nebegali ramiai taikstytis su valdančiųjų nesugebėjimu spręsti esamų problemų.
Viskas susidėjo: ir migrantai, ir ekonomika, ir užsienio politika. Viskas susikaupė. Natūralu, kad socialiniai reikalavimai greitai tampa politiniais. Nuo to koks bus politinis kursas, priklauso mūsų visų gyvenimas ir politikai turėtų atsižvelgti ką jiems sako žmonės. Akivaizdu, kad jei šiandien nusisuki tu, rytoj bus nusigręžta nuo tavęs. Gal būt tai sunkios ir skausmingos demokratijos pamokos, padėsiančios pamatus geresnei Lietuvai.
Jei politikai mąsto kaip kovoti su minia, o ne kaip su ja kalbėtis, jei randama vis naujų žeminančių epitetų žmonėms vien dėl to, kad jie kitaip mąsto ir elgiasi, valstybė pasmerkta eiti pražūties keliu. Pažymėtina, kad nei premjerė, nei Seimo pirmininkė, nei kiti asmenys, kuriuos garsiai kvietė mitinguotojai, kalbėtis neišėjo.
Nereikia daug proto, kad įžeidžiančiais ir lengvabūdiškais pasisakymais suskaldytum visuomenę į dvi dalis ir svetimomis rankomis žarstant žarijas, vaidinti didelius patriotus. Proto reikia tariantis, ieškant dialogo ir sugebant suvienyti žmones, kad patys suprastų, jog kiekvienu poelgiu ir sąmoningumu atsako už savo ir kitų piliečių sveikatą pandemijos akivaizdoje. Dabartiniai valdantieji turėtų prisiimti atsakomybę, dėl to kad stokodami strateginės įžvalgos, Lietuvą atvedė į sudėtingą krizių aklavietę. Panaudodami jėgą prieš tuos kurie reiškia savo kritiką ir nepritarimą esamiems sprendimams brėžia takoskyrą tarp Lietuvos žmonių, kuomet mums labiausiai reikia vienybės.
Tik ar politikai, pamins arogantiškas nuostatas, kad kalba su antrarūšiais žmonėmis ir įsiklausys į tuos, kurie siekia būti išgirsti.
Kęstutis Juknis LPS „Sandrauga“ pirmininkas
