Visuomenė ir ekonomika vystosi cikliškai ir patirdama įvairių veiksnių poveikį, išgyvena tai pakylėjimą, tai nuosmukį. Pandemija buvo vienas didžiausių šokų mūsų visuomenėms ir ekonomikoms nuo Antrojo pasaulinio karo. Kaip atsakas į tuomečius įvykius, buvo Maršalo plano parama pokario Europai ir gerovės valstybių kūrimas. Tačiau dabartiniai valdžios mėginimai gaivinti ekonomiką, sukels didžiulę socialinę atskirtį.
Visoje Europoje pandemija ir dėl jos įvesti karantinai paskatino įvairias tendencijas, tokias kaip automatizacija bei ekonominė nelygybė. Ir nors per karantinus visi politiniai nesutarimai, atrodo, buvo pamiršti, prieš pandemiją jausta įtampa niekur nedingo. Pagalbos programos dabar jau eina į pabaigą, o tai reiškia, kad „atsigavimo vasara“ gali užsitęsti net iki žiemos, ir šis laikotarpis pasižymėtų didėjančiu pajamų skirtumu ir socialine nesantaika.
Per pandemiją apie ekonominę nelygybę buvo daug kalbama, bet mažai kas daroma. Europoje populiarūs protestai, tokie kaip Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas – įžiebtas prezidento Emmanuelio Macrono plano sumažinti degalų vartojimą, padidinant jiems taikomus mokesčius – ir viešojo sektoriaus streikai prieš darbo reformas Graikijoje nutilo.Tačiau tai tėra miražas. Nors užsikrėtimo baimė ir judėjimo ribojimai sustabdė protestus gatvėse, ekonomistai teigia, kad juos motyvavusios nuoskaudos niekur nedingo, ir, manoma, kad su laiku jos tik gilės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikta apklausa, parodė, kad net 40 proc. atsakiusiųjų dėl koronaviruso susidūrė su kokiais nors sunkumais darbe, įskaitant ir darbo užmokesčio sumažinimą bei prastovas.
Jau dabar esame reiškinių liudininkai, kuomet suvokiama nelygybė, kartu su pajamų mažėjimu, skatina nuoskaudas ir socialinius neramumus, o šie neramumai patys padaro ekonominės žalos.
Sunku vertinti, kad teisingi, tiek Lietuvos, tiek ES sprendimai nulėmę, kad didžioji dalis šių pinigų buvo skirta ne neatidėliotinai pagalbai, bet pastangoms kurti žaliąją ekonomiką ir ruošis skaitmeniniam amžiui. Politikai yra dažnai kritikuojami dėl jų negebėjimo ruoštis ateičiai. Tačiau kovai su pandemija skirtus pinigus skirdamas ekonomikos pertvarkymui, rizikuojame paaukoti dabartį dėl ateities.
Pagal Politico.eu. ir The Economist parengė Vytautas Mikalauskas
