Lietuvos profesinės sąjungos “Sandrauga” teisininkai aktyviai dalyvauja darbo ginčų komisijose bei nuolat kelia kvalifikaciją ir kompetenciją. Šiandien LPS „Sandrauga“ atstovai dalyvavo Valstybės darbo inspekcijos rengiamame posėdyje, kuriame buvo apžvelgta darbo ginčų komisijos veiklos ataskaita.
Nors 2021 m. pirmajame pusmetyje darbo ginčų bylų skaičius sumažėjo beveik dvigubai nei 2020 m., tokia tendencija turėtų džiuginti, tačiau suprantama, jog šį mažėjimą galėjo įtakoti pandemija, karantinas ir šalyje dirbančiųjų asmenų skaičiaus sumažėjimas.
Pagal VDI statistinius duomenis daugiausia į darbo ginčų komisiją kreipiasi darbuotojai 18-40 metų amžiaus t.y. aktyviai dalyvaujantys darbo rinkoje asmenys. Prizinę vietą užima ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, antroji vieta atitenka dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir trečioji – dėl neturtinės žalos, mobingo ir kt. „Dažnu atveju klientai kreipiasi dėl mobingo ir diskriminacijos taikymo darbo aplinkoje. Daugiausia dėl to kreipiasi moterys, vyrai šiek tiek uždaresni, tačiau aiškinantis visas bylos aplinkybes išaiškėja diskriminuojamas ir nepagarbus elgesys iš darbdavio pusės. Moterų tarpe daugiausia mobingo apraiškų pasitaiko švietimo ir sveikatos sektoriuose, vyrų tarpe – transporto, statybų ir kituose kilnojamojo darbo pobūdžio sektoriuose. Deja, Lietuvoje vis dar sunku įrodinėti taikomą mobingą ir diskriminaciją, nes į darbuotojo psichologinę būseną dažnai nekreipia dėmesio nei darbdavys, nei neteisminės institucijos. Įrodinėjant, darbo ginčų komisija vadovaujasi tik pateiktais dokumentais arba pažodžiui užrašytomis sąvokomis, o surinkti mobingą patvirtinančius dokumentus įbaugintam darbuotojui, ypač sunku. Kitos prevencinės priemonės kovojant su mobingu bei diskriminacija įmonėse ir įstaigose nėra taikomos. Žmogui siūloma skųstis į VDI darbo ginčų komisiją, o ten liepia įrodinėti esminius faktus. Žmogus taip stumdomas tarp biurokratizmo“ – išreiškia pastebėjimus LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė.
Taip pat, VDI pabrėžia, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet žmogus Įstoją į profsąjungą pavėluotai, jau nutraukęs darbo santykius, tokiu atveju profsąjunga netenka įgaliojimų atstovauti narį toje byloje prieš tą darbdavį. Profesinių sąjungų įstatymo 2 str. nurodo, kad profesinių sąjungų nariai tik teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute).
Mielieji nepamirškite, kad kaip ir negalime žinoti kada teks kreiptis į gydytoją, taip pat negalime žinoti kada reikės kvalifikuotos teisinės pagalbos. Todėl nedelskite ir nelaukite kol nutiks nepalanki situacija, todėl apie teisinį užnugarį pasirūpinkite iš anksto.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ yra vienintelė profsąjunga galinti pasiūlyti konfidencialią (nematomą) narystę apie kurią nežinos darbdavys. Nemokamai pasikonsultuoti dėl narystės sąlygų galite [email protected] arba tel. +37065585311,
8 (37) 206597. Visuomet esame pasiruošę padėti.
Remiantis VDI ataskaitos duomenimis paruošė Laura Adomaitienė