Teisine prasme valstybės tarnyba apibrėžiama kaip teisės normų, reglamentuojančių santykius, atsirandančius valstybės tarnyboje, visuma. Bendrąja prasme – tai valstybės tarnautojai ir jų veikla įgyvendinant jiems pavestas funkcijas bei valstybės politikų priimtus sprendimus.
Lietuvoje valstybės tarnautojai skirstomi į statutinius (policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, muitininkai ir kt.), įstaigų vadovus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo (viceministrai, ministro patarėjai ir kt.) ir karjeros valstybės tarnautojus, apie kuriuos čia ir kalbame.
Valstybės tarnautojai, palyginus su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, turi ir daug didesnę atsakomybę ir jiems keliami aukšti kvalifikaciniai bei profesiniai reikalavimai. Jie privalo laikytis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų etikos ir veiklos principų. Jiems taip pat taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir nemažai kitų apribojimų. Pavyzdžiui, norėdamas dirbti antrą darbą, valstybės tarnautojas turi gauti vadovybės leidimą, be to, tas darbas neturi sukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto, jis negali dalyvauti su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje. Taip pat jis negali įsidarbinti pagal darbo sutartį savo įstaigoje. Darbuotojams tokių reikalavimų nėra.
Nepaisant aukščiau išvardintų valstybės tarnautojams taikomų griežtesnių tiek kvalifikacinių, tiek ir profesinių reikalavimų, griežtesnė yra ir atsakomybė atliekant savo tarnybos funkcijas. Netinkamai atlikus savo pareigas ir pažeidus Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojui gali būti taikomas tarnybinis nusižengimas, kai tuo tarpu darbuotojams pagal darbo sutartį taikomi įspėjimai.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kuri gina ir atstovauja savo narių interesus, pastebi tai, kad šiuo metu ypač padaugėjo atvejų, kai valstybės tarnautojams tenka rašyti pasiaiškinimus dėl neaiškių ir netgi nenurodytų Valstybės tarnybos įstatymo pažeidimų. Pvz.: Valstybės tarnautojui teko pasiaiškinti dėl to, kad su pažeidimu nesutikęs asmuo parašė skundą, kuris neturėjo pagrįstų motyvų ir tai buvo tik pačios pažeidėjos gynybinė pozicija.
LPS „Sandrauga“ nori pakartoti, kad Valstybės tarnautojai turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai bei tinkamai įvertinti situaciją gavę duomenų dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Svarbu atskirti ar asmuo kaltinamas pagrįstais, ar tai tik administracijos paviršutiniškas, abejingas požiūris dėl vykstančių procesų. Linkime visiems dėmesingumo ir atsakingumo.
Ieva Dambrauskaitė