Kam dirbti, jeigu gaunama bedarbystės pašalpa?

Šiais moderniais laikais bedarbystė kartais gali būti nesuprantama. Atrodo, kad yra daug laisvų darbo vietų įvairiose srityse, tačiau kai kuriuose rajonuose bedarbystės procentas yra pakankamai aukštas. Kokios yra pagrindinės to priežastys?

Vitalijus Gailius: „…mano tėvai gyvena nedirbdami, tai kam dirbti man?

Pavyzdžiui, Joniškio rajonas šiuo metu susiduria su ilgalaikių bedarbių problemomis, kai gyventojai nenoriai ieško darbo. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės negalvoja apie galimybes dirbti yra iš kartos į kartą einantis vienas egzistencinis klausimas, kurį pasakė Joniškio rajono meras: „Mano tėvai gyvena nedirbdami, tai kam dirbti man?..“.

bedarbystėJoniškio rajono savivaldybėje, Užimtumo tarnybos rugsėjo 1 d. duomenimis, registruotas nedarbo rodiklis siekia 13 procentų. Šią procento didžiąją dalį sudaro asmenys, kurie patys nenori ieškoti darbo ir gyvena minimaliomis sąlygomis iš pašalpos, skiriamos už darbo paieškas. Pasak Joniškio rajono vadovo, „Jau nuo mažumės vaikai praranda poreikį save realizuoti profesinėje, darbinėje srityje“. Todėl reikėtų priimti kategoriškus sprendimus ir kompleksiškai spręsti problemas, kad toks „patogus“ gyvenimo būdas nedirbantiems žmonėms taptų kitoks. Ar teisingi mero postringavimai, paliekame spręsti Jums.

Tačiau yra ir kitų priežasčių, kodėl žmonės nenori dirbti (ne)kvalifikuoto darbo. Galbūt jie susidūrė su nemalonumais savo ankstesniame darbe ir bijo nusivilti dar kartą ieškant geresnio varianto. Galimai yra atvejų, kai neapsikentė prastų darbo sąlygų, nesąžiningo krūvio, patyrė išnaudojimą ir mobingą, todėl nutarė išeiti. Galbūt dėl minimalaus darbo užmokesčio ir gaunamų išmokų žmogus tiesiog priverčiamas nedirbti. Tokios patirtys neabejotinai sukelia nenorą ieškoti kito darbo ir galimybių. Norime priminti, kad Lietuvos profsąjunga „Sandrauga“ yra visada pasiruošusi ginti darbuotojų teises ir interesus, todėl skatiname konsultuotis ir kalbėti. Jūsų ateitis profesijoje – mums svarbiausia.

Giedrius Katkauskas