Praeitame straipsnyje rašėme apie perdegimą darbe, į kurį reikia labai rimtai atsižvelgti dirbant ilgesnį laikotarpį. Dabar sužinosite apie dar vieną opią, panašius požymius turinčią problemą, su kuria susiduria dažnas dirbantysis.
Šiais laikais gyvenimo tempas vis didėja, greitėja, todėl visur suspėti ir leisti sau sustoti, pailsėti – gali būti sudėtinga. Darbo aplinkoje tai dar aktualiau: vis kintančios darbo sąlygos, didėjantys kompetencijos poreikiai gali nulemti įtampą darbe, o vėliau – stresą.
„Tokio tipo nuolatinis stresas yra pats pavojingiausias dirbančiam žmogui, nes šiam gali kilti įvairių sveikatos problemų, psichologinių padarinių, problemų šeimoje ar net įvykiai, kurie pastaruoju metu sukrėtė visuomenę“
Stresas susideda iš dviejų dalių – trumpas (pozityvus) ir nuolatinis. Pozityvus stresas yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jis yra trumpas, susitelkti padedantis momentas, skatinantis nepasiduoti su iškilusiomis kliūtimis. Tuo tarpu nuolatinis stresas yra varginantis, kiekvieną dieną besitęsiantis baimės, nerimo jausmas dėl tam tikrų aplinkybių. Šis gali kilti dėl atsiradusių problemų, dėl kurių darbuotojas nėra įsitikinęs ar jas įveiks. Nuolatinį stresą gali sukelti per didelis darbo krūvis, per trumpas užduoties atlikimo laikas, neigiami santykiai su kolegomis, griežtas, reiklus ir nesupratingas vadovas. Tokio tipo nuolatinis stresas yra pats pavojingiausias dirbančiam žmogui, nes šiam gali kilti įvairių sveikatos problemų, psichologinių padarinių, problemų šeimoje ar net įvykiai, kurie pastaruoju metu sukrėtė visuomenę. Kyla klausimas: kaip pastebėti kolegą, kuris patiria stresą ir kaip jam padėti?
Stresą patiriančio darbuotojo požymiai yra labai panašūs su prieš tai straipsnyje aprašomame „perdegimo sindromu“. Jeigu pastebima, kad kolega dažniausiai būna atsitraukęs, vengiantis bendravimo su kitais darbuotojais, užsisklendžia ar „pabėga“ iš draugų būrio – tikėtina, kad jis susiduria su streso problemomis. Taip pat stresą galima atpažinti, kai žmogus nesugeba sutelkti dėmesio į užduotį ar pokalbį, pastebimas išsiblaškymas kalbant ar dėliojant mintis.
Kartais darbuotojas, kuris susidūrė su nuolatiniu stresu, pats pasako savo požymius. Jeigu jis pastaruoju metu dažnai pradėjo kalbėti apie tai, kad jaučiasi nelaimingas ar kad nesinori dirbti – didelė tikimybė, kad kolega patiria stresą ir ieško paramos ar net pagalbos. Stresą galima atpažinti ir pagal padidėjusią agresiją (žodinė ar net smurtinė), ypatingai, kai anksčiau tokių bruožų nebuvo pastebima. Didžiulei įtampai numalšinti imamasi tokių priemonių, kaip alkoholis ar net narkotinės, psichotropinės medžiagos, kurios padeda atsipalaiduoti. Aiškiai atpažinti stresą galima iš pasikeitusio kūno svorio: per trumpą laiko tarpą žmogus gali labai sustambėti arba atvirkščiai – stipriai sulieknėti.
„Pirmiausia, reikia išmokti laiko planavimo – susidėlioti planus, prioritetus, neužmiršti skirti laiko sau ir poilsiui – nes tai yra jūsų gyvenimas“
Minėta, kad stresas yra mūsų gyvenimo dalis, todėl visiškai jo atsikratyti – neišeis. Galima tik patirti jo mažiau, o tam padaryti reikia laiko, nes būtina atrasti savo vadinamus „stresorius“. Pirmiausia, reikia išmokti laiko planavimo – susidėlioti planus, prioritetus, neužmiršti skirti laiko sau ir poilsiui – nes tai yra jūsų gyvenimas.
Patariama dalintis savo užduotimis su kitais, jeigu matoma, kad vienam yra per daug sunku. Toks sprendimas parodys, kad pasitikima kolegomis ir jų nebijoma. Šį metodą galima taikyti ir šeimoje – pasidalinti buitiniais darbais ir užduotimis su kitais šeimos nariais, o ne viską daryti vienam žmogui.
Tikimės, kad šie patarimai, kaip atpažinti ir sumažinti stresą Jums padės ir galėsite tai pritaikyti darbovietėje, o gal net ir savo artimoje aplinkoje. Taip pat pasidalinkite ar Jūs anksčiau susidūrėte su įtampa darbe? O gal net stresu? Kaip susitvarkėte ir sumažinote šias problemas? Pasidalinkite savo patirtimi el. paštu [email protected] – mums įdomu!
Giedrius Katkauskas