Atleidžiant darbuotojus iš darbo sunkmečio sąlygomis darbuotojai priešinasi vadovų reikalavimams būti biure – dažnai laimi. Kaip?
Trejus metus darbuotojai ir darbdaviai grūmėsi dėl grįžimo į biurą. Darbuotojai, nenusileidžia bendrovėms, kurios nori, kad jie grįžtų prie savo biuro stalų.
Daugelis reikalavo, kad į jų įdarbinimo paketus būtų įtraukta hibridinio ir nuotolinio darbo politika.
Tačiau įvykus masiniams atleidimams, daugelis atšaukė savo darbuotojus. Jos atsisakė ankstesnių pažadų dėl darbo vietos lankstumo, o kai kurios pareikalavo visiškai grįžti į biurą.
Darbuotojai vis dar diktuoja grįžimo į darbą taisykles… Jie ignoruoja raginimus eiti į darbą, griežtai atremia įgaliojimus. Įmonių vadovai taip pat imasi griežtų priemonių – daugelis jų dvigubai sugriežtino grįžimo į biurą reikalavimus ir net grasina drausminėmis priemonėmis ar atleidimu iš darbo.
Atrodo, valdžia ryžtingai pasisako darbdavių naudai. Tačiau situacija panaši į aklavietę – darbuotojai išlaiko pranašumą.
Įkarštyje dėl užsitęsusio personalo trūkumo organizacijos patenkino darbuotojų reikalavimus, norėdamos pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.
2022 m. pradėjus lėtėti ekonomikai, darbdaviai atgavo dalį galios. Daugelis vadovų pradėjo reikalauti, kad jų darbuotojai grįžtų į biurą.
Darbuotojai grasino išeiti iš darbo, jei viršininkai juos sugrąžins – kai kuriais atvejais taip ir buvo padaryta. Dėl to kai kurie darbdaviai atsitraukė.
Šis konkretus darbdavio ir darbuotojų nesutarimas paskatino ne vienerius metus trukusią kovą dėl valdžios.
Vis dėlto, daugelis darbuotojų nepaklūsta važinėti į darbą. Atrodo, kad jie vieningai siekia lanksčios biuro politikos ir šiuo klausimu laikosi savo pozicijos.
Pasipriešinimas išlieka, nes darbuotojai žino, jog jie vis dar yra paklausūs, net ir tuo metu, kai masiškai mažinamas darbuotojų skaičius.
Kas bus toliau?
Kadangi darbuotojai ir toliau nevykdo įpareigojimų, įmonės skelbia ultimatumus, todėl asmeninis dalyvavimas darbo vietoje tampa drausminiu klausimu.
Atlikta 13 532 pasaulio darbuotojų apklausa, iš kurios matyti, kad lankstumas pagal motyvaciją likti darbe nusileidžia tik atlyginimui. Kelionės į darbą ir atgal laikas grąžinamas darbuotojui, kad jis galėtų dirbti, ilsėtis ir leisti laisvalaikį.
Tai supranta ir darbdaviai. Todėl konkurencingoje darbo rinkoje (JAV darbo statistikos biuras pranešė, kad 2023 m. gegužę ekonomikoje buvo sukurta 339 000 darbo vietų) daugelis jų ir toliau siūlo lankstumą kaip įdarbinimo priemonę.
Kadangi darbdavių ir darbuotojų pageidavimai nesutampa, tikėtina, kad vidurio kelias bus mišraus darbo politika. Sugrįžimo į darbą įgaliojimai yra ginčytini – tai nuolatinės derybos.
Pagal BBC News paruošė Rūta Gelžinė