Pasaulyje 26,5 °C yra ta temperatūra, kurią viršijus žmonės turi daryti pertraukėles ir gerti daug vandens, o viršijus 32-33 °C visi sunkūs darbai turėtų būti nutraukti.
Tokioms vietoms kaip šiaurės Europa ir šiaurinė JAV dalis gali būti tikrai pavojinga patirti karščio bangą. Nes žmonės gali būti neprisitaikę prie karščio. Vietos, kuriose labiausiai nerimaujama dėl darbuotojų Pietų Amerika, Afrika, pietvakarių ir pietryčių Azija, rytų Kinija, Indonezija ir šiaurės Australija. Tai vietos, kur žmonės apskritai neturėtų dirbti, jei tai sunkus darbas.
Kokį poveikį lauko darbininkams daro didelis karštis?
Prakaitas yra pagrindinis žmogaus kūno vėsinimo būdas. Jį gali slopinti drėgmė, kuri neleidžia prakaitui išgaruoti nuo odos, ir drabužiai. Pavyzdžiui, žmonės, purškiantys pesticidus laukuose, gali dėvėti mažiau pralaidžius orui drabužius, kad apsisaugotų nuo cheminių medžiagų, tačiau galiausiai apsipila prakaitu.
Vis labiau suvokiamas karščio poveikis darbininkams… Karštis nėra panašus į traumuojančią, smurtinę mirtį ar sužalojimo būdą. „Yra žmonių, kurie darbo vietose patiria sunkius inkstų sužalojimus, – nes jie dehidratuoja ir dirba karštyje.“ Sako klimato mokslininkas.
Neaiškios kilmės lėtinė inkstų liga pirmą kartą buvo diagnozuota praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje karštuose ir drėgnuose Centrinės Amerikos regionuose gyvenančių žemdirbių bendruomenėse.
Daugelis darbuotojų visame pasaulyje per didžiausius popietės karščius daro pertraukas pavėsyje, jei tik jiems suteikiama galimybė, ir gerai, kad yra vietinių taisyklių, kurios tai skatina.
Tačiau, tai ribotas sprendimas, nes yra ir kitų kliūčių, trukdančių perkelti darbo valandas į kitą laiką. Pavyzdžiui, triukšmo taisyklės, draudžiančios statybos darbus 3 val. ryto; vaikų priežiūros paslaugų trūkumas ir kitos sveikatos ir saugos problemos, jei sutrinka žmonių miego ciklas.
Kokie yra sprendimai dėl perkaitusių darbuotojų?
Dažnai darbuotojai neturi žinių, kaip apsisaugoti, arba darbo vietų vadovai nežino, kaip juos apsaugoti. Žmonės turi sulėtinti arba nutraukti darbą, jei jis pasiekia tam tikras karščio ribas. Svarbu žmonių apsauga, jų sveikata ir gerovė, o ne tiesiog nepertraukiamas darbas.
Profesinės sąjungos imasi spręsti šį klausimą įvairiais politiniais lygmenimis, aiškina Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos pasaulinės klimato politikos koordinatorius. Jis siūlo į kolektyvines sutartis įtraukti nuostatas dėl karščio keliamo streso, kad klimato poveikis būtų įtrauktas į nacionalines socialinės apsaugos sistemas, pavyzdžiui, užtikrinant, kad bedarbio pašalpos apimtų dėl karščio ir potvynių prarastas darbo valandas.
Ispanijos vyriausybė paskelbė, kad ekstremalių karščių metu bus uždrausta dirbti lauke. Šis sprendimas priimtas po to, kai praėjusią vasarą Madride per karščio bangą nuo šilumos smūgio mirė gatvių valytojas.
,,Karščiausiai mėnesiais ,,Sandrauga“ atstovai vykdavo pas darbuotojus dirbančius lauke, reaguodavo į narių pastabas, veždavo bent jau vandenį, ragindavo darbdavius stabdyti darbus.. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba LR Seimo socialinio komiteto pirmininkas, nariai atsakingi asmenys niekada nedirbo kepinant saulei ant asfalto“ – pastebi ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Todėl jiems darbuotojo problemos net ir esant 34 laipsnių karščiui nekelia jokių klausimų. Kviečiame žmones pranešti mums , LPS ,,Sandrauga“ dėl nenormalių sąlygų, nesiskaitymo su darbuotojais atvejus. Kartu tikrai išaiškinsim , kad žmonės ne robotai- pabrėžė ,,Sandrauga“ pirmninkas. Mūsų kontaktai +370 655 85311, el. paštas : [email protected]
Parengta naudojantis Euronews informacija
Rūta Gelžinė