2022 m. 95,3 mln. žmonių ES (22 proc. gyventojų) grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, t. y. jie gyveno namų ūkiuose, susiduriančiuose su bent viena iš trijų skurdo ir atskirties rizikų: pajamų skurdu, dideliu materialiniu ir socialiniu nepritekliumi ir (arba) gyveno namų ūkyje, kuriame darbo intensyvumas yra labai mažas (kai suaugusieji per metus dirba mažiau nei 20 proc. savo galimybių).
Įvairiose ES šalyse žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dalis labai skiriasi. Didžiausios reikšmės buvo Rumunijoje (34 proc.), Bulgarijoje (32 proc.), Graikijoje ir Ispanijoje (abiejose šalyse po 26 proc.). Ir atvirkščiai, mažiausias procentas užfiksuotas Čekijoje (12 proc.), Slovėnijoje (13 proc.) ir Lenkijoje (16 proc.).
Europos jaunimui kyla didesnė rizika patekti į skurdą…, palyginti su visais gyventojais. 2021 m. 20 proc. 15-29 m. amžiaus jaunuolių grėsė skurdas, o visų ES gyventojų skurdo rizikos lygis siekė 17 proc.
Didžiausias atotrūkis buvo Danijoje, kur 25,6 proc. jaunuolių patyrė skurdo riziką, palyginti su 12,3 proc. visų gyventojų. Švedija atsiliko nuo Danijos – skirtumas siekė beveik devynis procentinius punktus.
Devyniose Europos šalyse buvo pastebėta atvirkštinė tendencija – jaunimui grėsmė skursti buvo mažesnė.
Latvijoje, Maltoje, Estijoje ir Kroatijoje skirtumai buvo ryškiausi, o Čekijoje skurdo rizikos lygis buvo mažiausias tarp ES šalių. Pagal statistinius duomenis, žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai Lietuvoje gyveno 3,8% visų šalies gyventojų – apie 107.000 žmonių. Absoliutaus skurdo riba pernai Lietuvoje siekė 267 Eur per mėnesį vienam gyventojui ir 561 Eur dviejų suaugusiųjų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus šeimai.
Neatsiejamas skurdo palydovas yra nedarbas.
Vokietijoje nedarbo lygis yra vienas mažiausių 27 ES valstybėse narėse. 2023 m. gegužės mėn. darbo neturėjo 2,9 proc. darbo jėgos (15-74 metų amžiaus). Mažiausias nedarbo lygis užfiksuotas Čekijoje (2,4 proc.).
Iš viso 2023 m. gegužės mėn. 27 ES valstybėse narėse darbo neturėjo 12,9 mln. piliečių. Tai sudaro 5,9 % nedarbo lygį. Didžiausias nedarbo lygis užfiksuotas Ispanijoje (12,7 %) ir Graikijoje (10,8 %)
Eurostato skaičiavimais, 2023 m. gegužės mėn. ES buvo 12,937 mln. asmenų, iš jų 11,014 mln. euro zonoje . Palyginti su 2023 m. balandžio mėn. nedarbas ES sumažėjo 75 000, o euro zonoje – 57 000. Palyginti su 2022 m. gegužės mėn. nedarbas ES sumažėjo 257 000, o euro zonoje – 227 000.
Nedarbo lygis ES rodo bedarbių dalį visų potencialių darbo rinkos darbuotojų atžvilgiu.
Europos rinkose, ypač nukenčia jauni darbo ieškantys asmenys, nes jiems sunku konkuruoti dėl darbo su vyresniais ir labiau patyrusiais darbuotojais, kurių nedarbo lygis yra dvigubai didesnis už bendrą nedarbo lygį.
Kai kurios pramonės šakos, pavyzdžiui, informacinių technologijų, susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumo vietos bedarbių tarpe galvosūkiu, todėl, užuot padėjusios sumažinti vietos nedarbo lygį, turi samdyti darbuotojus iš užsienio. Šis kvalifikacijų neatitikimas neturi greito sprendimo, nes darbuotojams reikia laiko persikvalifikuoti, kad jie galėtų užimti laisvas darbo vietas, kuriose daugėja mokslu, technologijomis ar inžinerija pagrįstų darbo vietų, o per mažai studentų renkasi diplomus, kurie padėtų užimti šias darbo vietas.
Visame pasaulyje nedarbo lygis taip pat išlieka aukštas, o didžiausi rodikliai yra Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Tarptautinės darbo organizacijos vertinimais, artimiausiais metais ši problema stabilizuosis, tačiau artimiausiu metu nepagerės.
Rūta Gelžinė
Paruošta pagal užsienio spaudą.