Kiekvienam darbdaviui gresia pavojus tapti diktatoriumi, ypač kai vadovas nelinkęs analizuoti aplinkinių pavyzdžių ir kitų pavyzdžiai jam neįdomūs
Pagal J. Ronsono „Psichopato testą“ 4 % vadovų yra psichopatai. Ar mano vadovas galėtų būti toks?
Labai narciziški asmenys dažniau bando nubausti asmenis, neigiamai įvertinusius jų darbą. Tokio tipo lyderiams paprastai būdingi ir kiti neigiami bruožai bei elgesys:
Jie mažina darbuotojų motyvaciją ir skatina didelę darbuotojų kaitą, nerodo beveik jokios empatijos ar pagarbos, neskatina naujovių ir slopina visų idėjas. Sėkmė ir valdžia leidžia jiems jaustis ypatingiems. Daugiausia dėmesio vadovai – ,,mažieji diktatoriai“ skiria kaltinimams ir neigiamam grįžtamajam ryšiui, o ne paramai, konstruktyviam grįžtamajam ryšiui ir problemų sprendimų paieškai. Jie puoselėja baimės kultūrą, kurioje puoselėjamos jų didybės iliuzijos, o darbuotojai bijo imtis iniciatyvos. Vadovas – psichopatas netgi gali pašalinti kitus sėkmingus žmones, nes jaučia grėsmę dėl protingesnių už save. Jie beveik nesuvokia savęs, nesiklauso ir gali susikurti savo „tiesą“. Jie turi teisės, o ne pareigos jausmą. Visiems, kurie jam prieštarauja, taikomos griežtos bausmės, nes diktatūroje veiksminga išlaikyti nedidelę grupę lojalių žmonių, labai gerai jiems mokant.
Kaip sukilti prieš represinį režimą ir egomaniakišką vadovą darbo vietoje? Skųstis personalo skyriui arba pasipriešinti vadovui kai kuriems gali būti išeitis, tačiau dažniausiai engiami darbuotojai paprasčiausiai išeina. Taip ciklas tęsiasi. Tokiose organizacijose kaip paprastai darbuotojai neturi veikiančios profesinės sąjungos.
Akivaizdu, kad žmonija niekada nesimoko. Lietuvoje retai kur skiriamas dėmesys lyderystės ugdymui.
Žmonėms iš lyderio reikia aiškios vizijos, kur link įmonė eina, ir gebėjimo įkvėpti kitus šia vizija. Atvirumo naujoms idėjoms ir lyderystės plėtrai. Lankstumo, nes gebėjimas reaguoti ir būti žmogiškesniam, kai reikia derinti namų ir darbo gyvenimą, tampa vis svarbesnis. Empatija. Jūsų žmonės yra žmonės, bandantys pasiekti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Darbas kartais taip pat gali būti sunkus, o užjaučiantis vadovas, kuris supranta, atskleis geriausias kiekvieno savybes. Humoro jausmas čia būtinas, nes jis padeda visiems išlaikyti perspektyvą.
Kiekvienas vadovas turėtų sudaryti sąrašą kas jį įkvepia, tačiau liūdna, kiek nedaug jų tai daro.
Kai ignoruojami esminiai šiuolaikinio lyderystės būtiniausieji bruožai, plyšiai tarp vadovų ir jų darbuotojų tampa bedugnėmis, o darbuotojų įsitraukimas menkas.
Vienas svarbiausių lyderystės įgūdžių-drąsa, galvojimas apie kitus, o ne apie save. Viltis yra tai, kas skiria puikius lyderius nuo vidutinių. Kiekvienas vadovas turi būti treneris – palaikyti aplinkinių vieningą mąstymo kryptį, susitelkimą ir įsitraukimą į didesnę viziją.
Kai vadovai užtikrins veiksmingesnį bendravimą su darbuotojais, atlygins už sunkų darbą ir šviežias idėjas, suteiks konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir skatinimą, kuris yra abipusis pokalbis ir atitinka vadovo bei įmonės viziją, darbuotojai jausis vertingi ir galės prisidėti prie savo ir įmonės ateities kūrimo. Jiems bus lengviau perimti tą vilties mąstyseną.
Baisūs santykiai su viršininku yra pirma priežastis, dėl kurios žmonės išeina iš darbo.
Vadovai turi būti smalsūs, atskleisti geriausius savo žmonių bruožus, vesti tiesioginius pokalbius, kurie būtų tvirti, prasmingi ir pagrįsti vertybėmis. Lyderiui svarbu ir šališkumo valdymas t.y. gebėjimas užduoti atvirus klausimus, gebėjimas gauti nuoširdžius atsakymus, remti jų augimą ir tobulėjimą. Praktikuokite aktyvų klausymąsi, prašykite grįžtamojo ryšio apie savo vadovavimo bei instruktavimo stilių, ir imkitės veiksmų. Kasdien skirkite laiko pagalvoti apie tai, ko išmokote iš savo komandos, ir skatinkite save dalytis šia patirtimi. Visada pripažinkite ir apdovanokite sunkų darbą, kai jį pastebite.
Šiuo metu nėra nė vieno vadovo, kuris galėtų sau leisti sugadinti santykius su darbuotojais, kai įsibėgėja darbas iš namų bei hibridiniai darbo modeliai. Vis dėlto 63 % darbuotojų, kurių vadovas yra blogas, per artimiausius 12 mėnesių ketina palikti savo įmonę.
Ar klausiame savo tiesioginių pavaldinių: „Kas jums svarbiausia asmeniniame ir profesiniame gyvenime? Ko siekiate ilgalaikėje perspektyvoje? Kaip galiu padėti jums pasiekti kurį nors iš šių tikslų? Kokią paramą ir kokius išteklius aš galiu jums padėti pasiekti?“
Vadovai privalo išlikti autentiški, žmogiški. Tai padeda tiesioginiams pavaldiniams jaustis organizacijos dalimi. „Paskutiniaisiais metais ,,Sandraugoje“ sprendžiami darbo ginčai, bylos teismuose atskleidžia, kad dar daug yra vadovų – ,,valdovų-diktatorių“ – ne tik privačiajame sektoriuje, bet ir biudžetinėse įstaigose“, – teigia LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. „Kai ugdymo įstaigos valdovas organizuoja neįtikusio pedagogo atleidimą bet kokia kaina ir neatsako už dešimtis tūkstančių eurų, išleistų vien tik dėl jo ambicijų, ir tokių pavyzdžių dešimtys, kalbos apie vadovavimo stilių ir vadovo perspektyvas turėtų baigtis. Toks vadovas profsąjungos reikalavimu paprasčiausiai turėtų būti pakeistas. Kitu atveju ši ,,stalininė“ įstaiga tampa lageriu be perspektyvos“, – pabrėžė pirmininkas.
Kad taip neatsitiktų turime kalbėtis ir išeičių ieškoti kartu.
Paruošta pagal užsienio spaudą
Rūta Gelžinė