Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga” (toliau – ,,Sandrauga”), kaip ir likusios keturios profesinės sąjungos, teikia siūlymus ir papildymus dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties.
Be kertinio reikalavimo, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2024 metų pasiektų ne mažiau nei 130% šalies vidutinio darbo užmokesčio, ,,Sandrauga” taip pat teikia ateičiai itin svarbius sutarties papildymus, kurių nepriėmus šiandien, apie socialinį teisingumą ir perspektyvą Švietimo sistemoje kalbėti labai sudėtinga.
Vienas iš svarbesnių papildymų yra tas…, kad suminės darbo laiko apskaitos įvedimas švietimo-ugdymo įstaigoje turi būti suderintas su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga.
Pažymėtina, kad ministerijos atstovai (ypač viceministras R. Skaudžius) ypač jautriai reaguoja, kai yra paaiškinama, kad už viršvalandžius (jei tokie atsiranda) reikia mokėti ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestį. Darbuotojai su darbdaviu turi spręsti ar švietimo ugdymo įstaigoje (kadangi tai nėra specifinė be pertraukos dirbanti įstaiga), nėra galimybės taikyti dienos ar savaitės darbo laiko apskaitos.
Didelį dėmesį ,,Sandrauga” skiria mokytojų darbo krūvio skirstymui bei darbuotojo-profesinės sąjungos nario-teisei būti atstovaujamam profsąjungos atstovų.
,,Sandrauga” siūlo švietimo, mokslo ir sporto ministrui derybinius kolektyvinės sutarties posėdžius daryti skaidrius, transliuoti į viešąją erdvę, kaip tai daroma Trišalėje taryboje. Tai padėtų žmonėms, ypač pedagogams, be tarpininkų suprasti, kas siekia konstruktyvių derybų ir visiems naudingų susitarimų.
Rūta Gelžinė