USDA (Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento) teigimu, 2022 m. su maisto nepritekliumi susidūrė dar 1 mln. vaikų šeimose. Praeitą savaitę paskelbtoje JAV žemės ūkio departamento ataskaitoje teigiama, kad 2021 m. ženkliai sumažėjus maisto nepritekliui šeimose su vaikais, pernai jų gerokai padaugėjo.
Nustatyta, kad 2022 m. apie 3,3 mln. šeimų vaikams trūko maisto, t. y. 1 mln. šeimų daugiau nei ankstesniais metais. Apie 8,8 % šeimų su vaikais praėjusiais metais negalėjo aprūpinti vaikų tinkamu, maistingu maistu, palyginti su 2021 m., kai buvo 6,2 %.
Nuo 2021 m. iki 2022 m. padaugėjo šeimų, kuriems trūksta maisto, sakė USDA Ekonominių tyrimų tarnybos ekonomistas. Iš viso 2022 m. maždaug 17 mln. šeimų, arba 12,8 %, dėl išteklių trūkumo tam tikru metu turėjo sunkumų aprūpinti maistu visus narius. Tai yra daugiau nei 13,5 mln. šeimų, arba 10,2 %, ankstesniais metais. USDA duomenimis, praėjusiais metais maisto kainos padidėjo 9,9 %, o išlaidos maistui namuose šoktelėjo 11,4 %.
Įvertinus suaugusiuosius, 2021-2022 m. maisto nepriteklius šoktelėjo 38 %, o kaimo šeimose – 36 %. Šeimose, kuriuose yra pagyvenusių narių, maisto nepriteklius išaugo 28 %, taip pat kaip ir namų ūkiuose, kuriems vadovauja ispanakalbiai amerikiečiai.
„Ekonomikoje vis dar daug nesaugumo“,- sakė Šiaurės Vakarų universiteto socialinės politikos profesorė. „Maistas yra viena iš nedaugelio vietų, kur šeimos gali mažinti išlaidas, nes negali pasakyti: „Leiskite man šį mėnesį sumokėti pusę hipotekos paskolos arba pusę nuomos mokesčio“.“ Dar ji pažymėjo, kad praėjusiais metais taip pat išaugo skurdas, ypač tarp vaikų. 2022 m. apie 12,4 % vaikų gyveno skurde. Ekspertai kaip pagrindinę to priežastį nurodo Covid-19 pandeminės paramos netekimą. „Pasibaigus pandeminės paramos maistu programai, padidėjo maisto nepriteklius“,- sakė Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto sociologijos profesorė.
Tarp paramos priemonių, kurių galiojimas baigėsi, buvo ir padidinta vaiko mokesčio lengvata. Pasak Bostono universiteto docento, taikant šią priemonę, maždaug 26 % sumažėjo šeimų, kuriems trūksta maisto, skaičius. Taip pat buvo taikoma ir universali mokyklinio maitinimo programa, pagal kurią nemokami pusryčiai ir pietūs buvo teikiami visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų pajamų, iki 2022/2023 mokslo metų pradžios, ir skubios išmokos maisto talonų gavėjams, kurios 17 valstijų baigėsi pernai, o visose kitose valstijose – šių metų pradžioje.
„Mes galime tai sutvarkyti, jei tik turime noro. Bet mes nuleidome rankas ir viską paleidome. Kolektyviai sakome: „Mums nerūpi badas. Mums nerūpi badaujantys vaikai“. Nors darbo rinka išlieka stipri, infliacija apsunkino žmonių galimybes nusipirkti pakankamai maisto“,- sakė ekspertai.
Analogiškai tokia pati situacija yra ir mūsų šalyje, nes Lietuvos valdžia ne tik kad nuleidusi rankas, bet niekada tų rankų ir nepakėlė, kadangi skurdo rodiklis Lietuvoje visada svyruoja apie 20 %, o dažnai net ir viršija šį skaičių. Po šiemet spalį LPS „Sandrauga“ surengtos „Tarptautinės akcijos prieš skurdą Lietuvoje“, iškelti reikalavimai buvo išsiųsti aukščiausiems valstybės vadovams. Tuos reikalavimus perskaičiusi Lietuvos Respublikos vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ciniškai pareiškė, kad „Kainų reguliavimas nėra veiksmingiausia priemonė problemoms spręsti, turime matyti ir neigiamas to pasekmes bei vertinti galimą poveikį visos valstybės ekonomikos funkcionavimui.” Ir visai nesvarbu, kad 2023 m. daugiau nei 77 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų gyvena absoliučiame skurde, t.y. kas penktas Lietuvos gyventojas.
Daugelio šalių geroji patirtis rodo, kad socialinės apsaugos programos padeda neturtingiesiems ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms susidoroti su skurdu ir maisto nepritekliumi, todėl skatintina toliau tęsti šias programas. Socialinės apsaugos programos turi ypač didelės reikšmės besivystančiose šalyse, kuriose suteikus paramą būtų pagerinta vietos ekonomika, padidinta socialinė gerovė ir bendruomenių apsauga.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė