Kalbant apie darbo jėgą, Prancūzija garsėja griežtais darbuotojų apsaugos įstatymais ir dosniomis išmokomis. Prancūzijos darbo įstatymai suteikia darbuotojams įvairias privilegijas ir išmokas, užtikrinančias jų gerovę ir finansinį saugumą. Prancūzijos minimalus darbo užmokestis yra 1747,2 EUR per mėnesį, pakoreguotas atsižvelgiant į 4,9 proc. infliaciją. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų bent šį minimalų darbo užmokestį.
Įstatymuose nustatyta darbo savaitė Prancūzijoje paprastai trunka 35 valandas, tačiau ji gali skirtis priklausomai nuo pramonės šakos ir konkrečių susitarimų. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sektoriuje įprastos ilgesnės darbo valandos dėl darbo reikalavimų, o technologijų įmonės teikia pirmenybę lanksčiam darbo grafikui. Taip pat …darbuotojai turi teisę į mažiausiai penkių savaičių mokamas atostogas per metus, be valstybinių švenčių dienų.
Prancūzijoje būsimi tėvai turi teisę į dosnias atostogas, įskaitant maždaug 16 savaičių mokamų motinystės atostogų ir 11 dienų tėvystės atostogų, kad galėtų ilgiau bendrauti su naujagimiu.
LPS „Sandrauga“ pirmininkas pažymi, kad „Šie iškovojimai yra profsąjungų stiprybės, vienybės, susitelkimo rezultatas. Mums Lietuvoje tai kol kas sunkiai įgyvendinami tikslai vien dėl to, kad profsąjungos yra visomis prasmėmis silpninamos.“
Prancūzijos pensijų sistemą sudaro trys pakopos. Didžiausia mėnesinė valstybinė pensija už visą karjerą Prancūzijoje yra apie 1400 eurų, o pensinis amžius, nuo kurio galima gauti visą pensiją, svyruoja nuo 62 iki 67 metų, priklausomai nuo gimimo metų.
Taip pat Prancūzijoje egzistuoja ir papildomos pensijos. Darbdavio teikiamos pensijų sistemos gali sudaryti didelę pensininko pajamų dalį. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais papildomos pensijos gali sudaryti 30-40 % darbuotojo paskutinio atlyginimo.
Na ir paskutinė pakopa yra savanoriški taupymo planai (PER). PER yra populiarus savanoriško taupymo pensijai planas. Asmenys į PER gali įmokėti iki 10 % savo darbo užmokesčio, o didžiausia metinė įmoka 40 metų ir jaunesniems asmenims yra 32 419 eurų, o vyresniems nei 40 metų asmenims – 48 744 eurai.
Tuo tarpu sveikatos priežiūros sistema Prancūzijoje garsėja visuotinumu ir prieinamumu. Ji daugiausia finansuojama iš mokesčių ir darbuotojų bei darbdavių įmokų. Ši visapusiška sistema apima platų medicinos paslaugų spektrą – nuo apsilankymų pas gydytoją ir ligoninėje iki receptinių vaistų bei profilaktinių priemonių. Be valstybinės sveikatos priežiūros sistemos, daugelis gyventojų renkasi privačius sveikatos draudimo planus, kad galėtų naudotis papildomomis paslaugomis ir sumažinti išlaidas, kurias tenka padengti iš savo kišenės. Apskritai Prancūzijos sveikatos priežiūros ir draudimo lengvatos kartu užtikrina gyventojams tvirtą apsaugos sistemą ir ramybę, kai kalbama apie jų sveikatą ir gerovę.
Taip pat šioje šalyje yra daugybė papildomų lengvatų ir privilegijų. Viena iš pagrindinių lengvatų yra maitinimo kuponai. Įmonės teikia „bilietus restoranui“, kurie paprastai siekia nuo 5 iki 9 eurų per darbo dieną, su mokesčių lengvatomis kasdienėms maitinimosi išlaidoms. Antroji yra pagalba transportui: Darbdaviai dažnai padengia iki 50 proc. viešojo transporto išlaidų, kurios gali siekti apie 75-85 eurus per mėnesį. Na ir trečioji iš pagrindinių lengvatų yra darbuotojų mokymas, kai įmonės investuoja apie 1-5 proc. darbo sąnaudų į mokymą ir tobulėjimą, taip skatindamos karjeros augimą.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad Prancūzija garsėja išsamiu išmokų darbuotojams paketu, apimančiu teisinius reikalavimus, sveikatos priežiūros ir draudimo išmokas, pensijas ir pensijų planus bei daugybę papildomų privilegijų. Šios išmokos ne tik padeda užtikrinti darbuotojų gerovę, bet ir prisideda prie bendros gyvenimo kokybės šalyje, todėl Prancūzija yra patraukli vieta dirbti ir gyventi.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė