Kai kurios įmonės jau seniai vilioja darbuotojus turtais su ,,auksiniais antrankiais“ tačiau tai labai brangiai kainuoja darbuotojų asmeniniam gyvenimui. Tik kai kurie darbuotojai sugeba pasitraukti arba laiku pasitraukti.
„Auksiniai antrankiai“ yra seniai nusistovėjusi darbdavių praktika, sako Carnegie Mellono universiteto verslo mokyklos Pitsburge (JAV) vadybos profesorius. „Nuo tada, kai egzistuoja organizacijos, buvo įmonių, mokančių aukščiausio lygio atlyginimus, kad išlaikytų geriausius darbuotojus.“
Pirmą kartą šis terminas atsirado 1976 m., pranašaudamas laikmetį, kai Volstrito bankininkų atlyginimai ėmė smarkiai viršyti vidutinio privataus sektoriaus atlyginimą, bet ir daugiau, nes bendras finansinis paketas, apimantis akcijų pasirinkimo sandorius, metines premijas ir išmokas, yra šešiaženklis ir dar didesnis nei aukštas darbuotojo atlyginimas.
Darbdaviams ,,auksiniai antrankiai“ yra netradicinė darbuotojų išlaikymo priemonė, bet ir priemonė, užtikrinanti, kad darbuotojai nuolat darbe viršys savo galimybes. Didžiulis atlygis reiškia, kad darbuotojai yra priklausomi nuo įmonės užgaidų, besąlygiškai vykdantys nurodymus apskritą parą. Taigi, mokant didžiulį atlyginimą, atsiranda ir didesni lūkesčiai: jums bus atlyginta už papildomą laiką ir energiją, kurią turėsite skirti šiam darbui.“
,,Auksinių pančių“ sunku atsisakyti ne tik dėl atlyginimo, bet ir dėl prabangesnio gyvenimo būdo. „Didelį atlyginimą gaunančio žmogaus išlaidos paprastai būna didelės ir susijusios su tuo, kaip sunkiai jis dirba. Paprastai daug išleidžiama perkant drabužius, kad jaustumės geriau. Tai ne tik atlyginimas, prie kurio esate pririšami, prirakinami: tai ir prabangesnis gyvenimo būdas, tariamas statusas, draugų grupė ir vertės jausmas.
Reikia norėti būti prikaustytam prie stalo. Tu tapti vergu, nusiasmeninti, sutinki su nustatytomis sąlygomis mainais į tokį didelį atlyginimą – toks yra žaidimas. Jei nedirbi 12 ir daugiau valandų iš eilės, atsakoma: „tau moka tiek, kiek sutarta, todėl privalai. „Kai uždirbate tokį didelį atlyginimą, tai yra psichologinis blokas – jaučiatės jo nusipelnęs ir labai sunkiai dirbęs, kad jį gautumėte. Darbuotojas norėtų pakeisti sąlygas, bet derybų kiek galima susimažinti atlyginimą vardan normalesnio režimo- nėra.
Didelė įtampa, nesibaigiantis stresas ir sveikata darbe yra kaina už šešiaženklį atlyginimą. Berlyne dirbantis pradedantis konsultantas manė, kad stresas bus vertas to, kad greitai pasiektų 150 000 eurų bazinį atlyginimą per metus vienoje garsiausių pasaulio įmonių.
Lewisas buvo įkalintas „auksiniuose pančiuose“, kurie gali įkalinti darbuotojus darbe ir karjeroje, kurių jie nekenčia, mainais į didelius atlyginimus ir prabangius privilegijų paketus. Nepaisant skundų dėl kankinančių darbo savaičių, varginančių užduočių ir toksiškų kultūrų, tokio pobūdžio pareigose darbuotojams, kurie dažnai savo gyvenimą grindžia didžiulėmis išmokomis, siūlomos didžiulės pinigų sumos. Vieni gali nusimesti auksinius pančius, kad pasiektų sveikesnį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, tačiau kitiems jų atsisakyti beveik neįmanoma – ir jie už tai moka.
Lietuvos profesinės sąjungos,, Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sako : Prakeiktas neoliberalizmas iš esmės su jūsų sveikata, šeima, gyvenimo kokybe ir socialinėmis garantijomis neturi nieko bendro. Žmonės, ypač jaunimas pradėjo norėti visko, ir iš karto. Jie kaip tie drugeliai progai pasitaikius, skrenda į liepsną, net nesigilindami, kad tai paskutinis jų plasnojimas…
Valstybės politikai privalo sukurti tokias sąlygas, kad savanoriška vergystė, auksiniai antrankiai“ būtų laikoma kriminaliniu nusikaltimu. Mes labai jautrūs sveikai aplinkai, orui, vandeniui ir t.t. ir tai šaunu. Tačiau kur dingsta mūsų jautrumas kai pradedame kalbėti apie pastovioje įtampoje, strese viršvalandžius dirbančius pareigūnus, medikus ir kitus profesijų darbuotojus ? Kur dingsta aštuonios darbo valandos įtvirtintos Čikagos įvykiuose ir tarptautinėse teisės aktuose nuo 1886 metų ? Kapitalas persismelkė į valdžios struktūras, seimą, Lietuvos įstatymus, tačiau ne amžiams.
- Mano nerimo ir streso lygis buvo labai, labai aukštas. Mano mityba, fizinis krūvis ir miegas buvo tik pokštas. Sunkiai, bet sugebėjau pasitraukti, nes jaučiau, kad toliau eidamas šiuo keliu būčiau sunaikinęs ne tik save, bet ir visa kita, kas man buvo svarbu ir brangu – Ryan Renteria
Tačiau mainais už didelius atlyginimus darbuotojai dažnai sumoka didžiulę gyvenimo kokybės ir sveikatos kainą. Darbuotojai, atlieka pagrindinį darbą, todėl susidaro ilgos darbo valandos, stresas, spaudimas ir siaubinga darbo kultūra.“
Aukščiau grandinėje finansiniai paketai tampa vis saldesni, o ,,auksiniai antrankiai“- vis griežtesni iki panikos. Ryanas Renteria, knygos „Vadovavimas be perdegimo“ autorius, buvo Volstrito rizikos draudimo fondo partneris, kai būdamas 30 metų išėjo iš darbo. „Kompensacijos galimybės buvo nepaprastai didelės“, – sako jis. „Kas šešis mėnesius, kai gaudavai didelę investicijų grąžą, gaudavai dar vieną didelę premiją, kurios mokėjimas buvo iš dalies atidėtas – išėjęs iš darbo jos netekdavai.“
Ar Jums yra tekę susidurti su ,,auksiniais pančiais“ ? Parašykite apie savo patirtį. Tai mums labai svarbu.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė