Nuo būsto iki kelionių išlaidų – viengungiai nuolat patiria didesnes išlaidas nei jų partneriai, gyvenantys poroje, o dėl dabartinės pragyvenimo išlaidų krizės šios išlaidos gali dar labiau išaugti.
Pragyvenimo išlaidų krizė, šiuo metu apėmusi visą Europą, vienaip ar kitaip paliečia daugumą žmonių, tačiau vieniši žmonės gali nukentėti labiausiai.
Finansų ir draudimo bendrovės „Ocean Finance“ duomenimis, JK viengungiai kasmet sumoka apie 3 195,24 svarų sterlingų (3 739,8 eurų) už nuomą, hipoteką, komunalines paslaugas ir kt.
Per pastaruosius kelerius metus Jungtinės Karalystės ir Europos vienišų žmonių išlaidos neproporcingai išaugo, palyginti su poromis ar šeimomis. Dėl to atsirado terminas „vienišių mokestis“ (angl. Singles Tax).
Tai galima pastebėti beveik visose srityse – nuo hipotekos ir sąskaitų iki kelionių ir laisvalaikio, ypač vienišų, vaikų neturinčių asmenų atveju.
Eurostato duomenimis, nuo 2009 m. iki 2022 m. vienišų asmenų neturinčių vaikų, ES padaugėjo 30,7 proc.
Pasak licencijuotos santuokos ir šeimos terapeutės Sophie Cress, vienišių mokesčio poveikis gali būti kur kas didesnis nei finansinė įtampa.
„Vienišių mokestis gali turėti ne tik piniginių pasekmių, bet ir paveikti žmonių santykius ir sprendimų priėmimą..
Daugeliui kyla klausimas, ar jie gali sau leisti būti vieniši tiek finansiškai, tiek emociškai pasaulyje, kuriame vienišo gyvenimo kaina atrodo pernelyg didelė.
„Vienišių mokestis“ gali sukelti jų socialinę izoliaciją ir stigmatizaciją. Taip yra todėl, kad visuomenė labiau vertina šeimą, todėl vieniši asmenys jaučiasi atstumti.
Kokioms išlaidoms labiausiai kenkia vienišių mokestis?
Daugeliu atvejų bankai ir kitos finansų įstaigos taip pat ne taip noriai išduoda paskolas vienišiems žmonėms, net jei jie turi stabilų, gerai apmokamą darbą ir padorų pradinį įnašą. Dėl to žmonėms gali būti sunku patiems įsigyti būstą.
Sąskaitos už maisto produktus taip pat gali būti daug didesnės, nes produktai pakuojami po dvi ar keturias porcijas,
Kelionės išlaidos taip pat gali greitai išaugti, nes Jungtinėje Karalystėje vienišiai ne visada gali pasinaudoti nuolaidomis kaip. Tai taikoma ir viešbučiams. Kilus pragyvenimo išlaidų krizei, viengungiai gali susidurti su sunkumais vieni mokėdami nuomą ir būsto paskolą.
Tas pats pasakytina ir apie komunalines paslaugas, pavyzdžiui, sąskaitas už vandenį ir energiją, kurios gali būti teikiamos pagal fiksuotą tarifą ir daugiausia taikomos dviejų asmenų šeimoms.
Bendrovės „Ocean Finance“ skaičiavimais, viengungiai už sąskaitas, įskaitant būsto, moka apie 200 svarų sterlingų per mėnesį daugiau nei tuo atveju, jei turėtų dar vieną suaugusį asmenį, su kuriuo galėtų pasidalyti išlaidas.
Taip pat jie išleidžia apie 15 svarų sterlingų daugiau maistui ir alkoholiui, 39,5 svaro
sterlingų daugiau atostogoms ir 26,4 svaro sterlingų daugiau prenumeratai.
Vieniši žmonės dažnai moka didesnius mokesčius nei poros ar šeimos
Nors žmonės gali rasti būdų, kaip mokėti mažesnę nuomą ir sumažinti maisto produktų sąskaitas, didesni mokesčiai vienišiems žmonėms gali skaudžiau atsirūgti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje santuokos pašalpa gali sumažinti poros mokesčių sąskaitą maždaug 1 000 svarų sterlingų.
EBPO duomenimis, 2022 m. Belgijoje vienišų darbuotojų, neturinčių vaikų, mokesčių pleištas sudarė apie 53,0 %, Vokietijoje – 47,8 %, o Austrijoje – 46,8 %. Prancūzijoje vienišiems darbuotojams be vaikų taikomas 47,0 % mokestis, o Italijoje – 45,9 % mokestis.
Tuo tarpu Belgijos mokesčių pleištas vidutiniškai susituokusiam darbuotojui, turinčiam du vaikus, 2022 m. buvo 37,8 %, Vokietija juos apmokestino 32,9 %, o Austrija – 30,2 %. Prancūzija juos apmokestino 39,2 %, o Italija – 34,9 %.
Tačiau Belgijoje ir toliau taikoma viena didžiausių vienišų asmenų apmokestinimo politikų. Dėl to Belgijos politikė Carla Dehonghe, atstovaujanti Atvirai flamandų, liberalų ir demokratų partijai (Open VLD), pasmerkė vienišų, vaikų neturinčių žmonių socialinę diskriminaciją, ypač kai kalbama apie mokesčius.
Kaip pranešė laikraštis „Brussels Times“, C. Dehonghe ragino taikyti neutralesnę mokesčių politiką, kuri būtų neutrali gyvenimo būdo atžvilgiu: „Daug žmonių dėl pasikeitusios situacijos lieka vieniši. Vienišam gyvenimui nėra amžiaus ribos. Vienišų žmonių grupė yra labai įvairi: vieniši, išsiskyrę, našliai ir našlės, nepilnos šeimos ir pan.
„Klasikinė šeima, kurią sudaro du tėvai ir du vaikai, politikos formuotojų akyse vis dar yra norma. Tai, be kita ko, lemia vienišiems žmonėms nepalankias priemones mokesčių, būsto ir kitais aspektais.
„Palikimo palikimas vaikams arba partneriui suteikia palankiausią paveldimo turto mokestį, tačiau vieniši bevaikiai žmonės paprasčiausiai neturi tokios galimybės. Palikimo atidavimas žmogui, nepriklausančiam šeimos ratui, net ir broliui ar seseriai, reiškia daugiausia gerų naujienų valstybei.“
Vis dėlto Dehonghe šiuo tikslu įvedė tam tikrų pokyčių savo pačios Woluwe-Saint-Pierre savivaldybėje, kurios taryba neseniai vienbalsiai balsavo už chartiją, kuria siekiama įvesti labiau įtraukius socialinius, būsto ir komunalinius pokyčius.
Tai apima tokius dalykus kaip nauji būstai su daugiau bendrų erdvių, kuriose vienišiai galėtų bendrauti, restoranai su bendrais stalais, kvietimai į savivaldybes, kuriuose kviečiamas ne tik partneris, bet ir papildomas asmuo, ir kt.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė