Praėjo laikai, kai universiteto diplomas buvo auksinis bilietas į karjeros galimybes. Dabar viso pasaulio valdybų posėdžių salėse ir personalo skyriuose formuojasi nauja paradigma, kuri kvestionuoja ilgą laiką vyravusią akademinių kvalifikacijų viršenybę.
Įmonės pripažįsta realios patirties, sertifikatų ir akivaizdžiai įgytų gebėjimų vertę, todėl įgūdžiai tampa naująja įsidarbinimo valiuta.
Beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) įmonių dabar naudoja įgūdžiais pagrįstus vertinimus per visą įdarbinimo procesą, teigiama „TestGorilla“ ataskaitoje „Įgūdžiais pagrįsto įdarbinimo būklė“, kurioje apklausta 3 000 darbuotojų ir darbdavių visame pasaulyje. Palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius padidėjo 26 proc.
Jungtinėse Amerikos Valstijose įgūdžiais grindžiamo įdarbinimo augimas pastebimas, nes darbdaviai diplomus nustūmė į žemesnį prioritetų sąrašą. Bendrovės „Google“, „Microsoft“, IBM ir „Apple“, siekdamos pašalinti kliūtis patekti į darbo rinką ir įdarbinti įvairesnių talentų, panaikino ilgą laiką galiojusius reikalavimus dėl išsilavinimo.
Tuo tarpu pasaulyje darbdaviai penkis kartus dažniau ieško naujų darbuotojų pagal įgūdžius, o ne pagal aukštąjį išsilavinimą.
Kas lemia šį seisminį Europos talentų kraštovaizdžio pokytį? Europos darbo rinka šiuo metu susiduria su dviguba problema: didėjančia kvalifikuotų specialistų paklausa ir mažėjančiu lengvai prieinamų talentų skaičiumi.
Įmonės sunkiai randa ir samdo reikalingus darbuotojus, o dabartiniai darbuotojai taip pat traukiasi iš darbo. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje teigiama, kad darbdaviai turės iš naujo apsvarstyti savo ribotą dėmesį išsilavinimo pasiekimams ir ankstesnei patirčiai, kaip jiems reikalingų įgūdžių pakaitalams.
Perėjimas prie įgūdžiais grindžiamo įdarbinimo yra daugiau nei tendencija – tai esminis pokytis apibrėžiant ir vertinant darbo jėgos kompetenciją.
Įgūdžiais grindžiamas įdarbinimas atveria duris platesniam ratui darbuotojų ir užtikrina, kad įmonės išnaudotų visą darbo jėgos potencialą. Įrodyta, kad taikydamos šį įdarbinimo metodą įmonės greičiau randa tinkamus talentus, sumažina įdarbinimo išlaidas ir sukuria įvairesnes bei labiau įsitraukusias komandas.
56 proc. vadovų teigia, kad tai, jog darbuotojai nenori ateiti į biurą, yra „didelė raudona vėliava“.
Įgūdžiais grindžiamas įdarbinimas ryškus didesnėse pramonės šakose (pvz., technologijų), kuriose dėl sparčios technologinės pažangos ir kintančių darbo funkcijų konkretūs, naujausi įgūdžiai yra svarbesni už platų akademinį išsilavinimą.
Įdarbinimas pagal diplomą išlieka aktualus, ypač tokiose srityse kaip teisė, sveikatos apsauga ir kitos, kuriose reikia tvirto teorinio pagrindo ar specialaus pasirengimo. Tokiose pramonės šakose kaip finansai ar verslas įmonės gali teikti pirmenybę atitinkamą išsilavinimą turintiems kandidatams, tačiau dauguma jų dabar taip pat daug dėmesio skiria praktinei patirčiai ir įgūdžiams, tokiems kaip finansinis modeliavimas ar duomenų analizė.
Ar vykdomi kokie nors tyrimai dėl Lietuvoje įdarbinamų asmenų kvalifikacijos ir atitikimo užimamoms pareigoms privačiame sektoriuje duomenų neturime. Tačiau tokius stebėjimus būtų tikslinga turėti – sako profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Juknis. Duomenys tikrai būtų naudingi ne tik užimtumo tarnybai bet ir kitoms darbuotojų bei darbdavių organizacijoms.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė