Europoje vasaros atostogos šiek tiek skiriasi nuo likusio pasaulio. Pavyzdžiui, Nyderlandų Bouwvak, dar vadinamos statybininkų atostogomis.
Kitose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, statybininkų atostogos vadinamos statybininkų atostogomis, todėl neretai visa statybų pramonė – statybininkai, dailidės, mūrininkai, santechnikai ir kiti – rugpjūtį palieka įrankius ir projektai sustoja.
Tačiau Nyderlanduose Bouwvak yra privalomos atostogos, kurios vyksta visoje šalyje, siekiant užtikrinti, kad vasarą, kuri dėl giedresnių orų tradiciškai yra populiarus laikas statybų projektams įgyvendinti, nebūtų ribojamas statybų grafikas ir darbuotojų užimtumas.
Kiekvienais metais datos skiriasi, o Bouwend Nederland profesinė asociacija kasmet parengia patariamąsias datas.
Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip Europoje tvarkomasi vasaros atostogų metu. Pavyzdžiui, Švedijoje darbuotojai gali pasinaudoti atostogas reglamentuojančiais teisės aktais, kurie pagal įstatymą suteikia jiems teisę į 25 dienas atostogų ir keturias savaites iš eilės atostogauti birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Švedijos darbuotojai taip pat gali kasmet sutaupyti tam tikrą skaičių atostogų dienų ne ilgiau kaip penkerius metus, todėl galima atostogauti ilgiau.
Norvegijoje yra Fellesfiere – bendros atostogos, kurių metu net 50 proc. darbuotojų liepos mėn. išeina trijų savaičių atostogų.
Per Les Vacances d’Été prancūzai išjungia savo nešiojamuosius kompiuterius ir masiškai vyksta į pakrantes pailsėti ir atsipalaiduoti.
Karštesnio klimato šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje, tradicinis vasaros poilsis tęsiasi nuo liepos iki rugpjūčio, kurie paprastai būna karščiausi metų mėnesiai. Įprasta, kad įmonės uždaromos vidury dienos, kad darbuotojai galėtų susidoroti su karščiu, arba darbuotojai šiais laikotarpiais paprasčiausiai pasiima daugiau laisvo laiko.
Tačiau dėl visuotinio atšilimo kitos Europos šalys netrukus gali pasekti šiuo pavyzdžiu. Nuo 1991 m. žemynas šyla dvigubai sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje, o duomenys rodo, kad šiuo metu temperatūra yra 2,3 C aukštesnė nei prieš industrializaciją.
Didėjantis karštis yra tik viena problemos dalis. Neseniai atliktas personalo specialistų tyrimas parodė, kad 57 proc. jų pastebi, jog vasarą kolegos patiria perdegimą, o 41 proc. teigia, kad tai turi įtakos produktyvumui.
Ypač dirbantiems tėvams ir asmenims, turintiems priežiūros pareigų, vasaros sezonas gali dar labiau apsunkinti jų padėtį darbe.
Vyresnio amžiaus giminaičius prižiūrintiems asmenims didelis karštis kelia dar didesnę grėsmę. Barselonos pasaulinės sveikatos instituto (ISGlobal) mokslininkai apskaičiavo, kad per 2022 m. karščio bangas Europoje mirė daugiau kaip 61 000 žmonių.
Jie taip pat nustatė, kad vyresni nei 80 metų asmenys sudarė daugiau nei pusę tos vasaros karščio sukeltų mirčių, o ypač pažeidžiamos buvo vyresnio amžiaus moterys.
Tėvai taip pat atsiduria keblioje padėtyje, nes kai kuriose šalyse mokyklos gali būti uždarytos iki trijų mėnesių.
Tėvai derina mažesnių vaikų pramogas su vyresnių vaikų išvežimu į vasaros stovyklą ir pasiėmimu iš jos – ir bando rasti priežiūros paslaugas tuo tarpu. Tai sudaro galvosūkį prižiūrėtojams, nes jie stengiasi užimti tą laiką, kurį paprastai skiria mokyklos ar vaikų auklės.
Ką galima padaryti? Darbovietės turi daug galių. Pripažinti, kad vasaros laikotarpiu darbuotojai patiria stresą, yra pirmas žingsnis ieškant sprendimų. Padėti gali mažos ir ne tokios mažos priemonės – nuo vasaros premijų, padedančių apmokėti visas papildomas išlaidas, iki lankstesnio rytinio ir vakarinio išvežimo.
Vis daugiau įmonių siūlo lengvus arba „vasaros penktadienius“, kai darbuotojai gali anksčiau išeiti iš darbo ir pasiruošti savaitgaliui. PwC, „Asos“ ir „Kellogg’s“ – tai tik trys įmonės, siūlančios tokią privilegiją.
PwC atveju 2021 m. bandomasis projektas buvo toks sėkmingas, kad 90 proc. darbuotojų teigė, jog vasaros penktadieniai turėjo teigiamą poveikį, o 73 proc. teigė, kad tai labai teigiamai paveikė jų bendrą savijautą. Dabar tai yra nuolatinė darbuotojų naudų paketo dalis.
Darbdaviai gali imtis ir kitų veiksmų. Žmogiškųjų išteklių skyriai gali patarti, kokias mokesčių lengvatas galite gauti, o didesnėse korporacijose galima sukurti darbuotojų programas, susijusias su nuolaidomis ar kuponais dirbantiems tėvams, kurie padėtų padengti vasaros išlaidas.
Matome, kiek toli pažengę atskirų šalių darbdaviai, kurie rūpinasi savo darbuotojais, jų sveikata, materialine gerove.- pastebi Lietuvos profesinės sąjunga ,,Sandrauga” pirmininkas Kęstutis Juknis. Mes, net kolektyvinėse derybose atkakliai turime įrodinėti, kad atostogauti turi teisę beveik visi darbuotojai. Todėl, kartu kalbėkime, derėkimės ir rezultatai bus – linki Kęstutis Juknis.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė