Jungtinės Karalystės darbuotojai netrukus galės ignoruoti su darbu susijusius elektroninius laiškus ir telefono skambučius ne darbo valandomis. Tai daroma po to, kai naujoji leiboristų vyriausybė rinkimų kampanijoje pažadėjo „teisę išsijungti“, kuri leidžia darbuotojams atsijungti nuo darbo ne darbo valandomis ir atsisakyti papildomo darbo savaitgaliais. Tačiau „teisė išsijungti“ nėra nauja sąvoka, ją jau patvirtino kelios Europos šalys. Štai kaip kai kurios iš jų ją įgyvendino.
Ši nuostata nėra įrašyta ES teisėje. Europos Parlamentas nori tai pakeisti ir 2021 m. sausio 21 d. paragino Komisiją parengti teisės aktą, kuriuo darbuotojams būtų leidžiama be pasekmių atsijungti nuo darbo ne darbo valandomis ir nustatyti būtiniausius nuotolinio darbo standartus. „Teisė atsijungti“ tapo vis svarbesnė po to, kai dėl COVID-19 pandemijos vis labiau paplito darbas iš namų (WFH). Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad gyvenimas namuose tampa 24 valandas per parą dirbančiu biuru ir didina darbo ne darbo valandomis skaičių. Europos Parlamentas teigė, kad ne darbo laiko pertraukos ir darbo valandų ilginimas gali padidinti neapmokamų viršvalandžių riziką, pakenkti sveikatai, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir poilsiui nuo darbo.
Reaguodama į tai, Komisija 2024 m. balandžio mėn. pradėjo pirmąjį konsultacijų su Europos socialiniais partneriais etapą, kad surinktų jų nuomonę dėl galimų ES veiksmų krypčių užtikrinant sąžiningą nuotolinį darbą ir teisę atsijungti.
Kitose šalyse taikoma praktika:
Prancūzija laikoma „teisės išsijungti“ pradininke. 2016 m. šalyje priimti teisės aktai, pagal kuriuos darbuotojams leidžiama išjungti telefonus ne darbo metu. Įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, privalo parengti „gero elgesio chartiją“ ir nustatyti konkrečias valandas, kada darbuotojai negali siųsti ar gauti el. laiškų. Įmonėms, kurios nesilaiko taisyklių, gali grėsti 3 750 eurų bauda ir iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Belgija yra viena iš naujausių šalių, priėmusių „teisės išsijungti“ įstatymą – ji tai padarė 2022 m. vasario mėn. Iš pradžių jis buvo skirtas tik šalies valstybės tarnautojams, tačiau 2023 m. jis buvo pakeistas ir pradėtas taikyti įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų. Tačiau, nors įstatymas ir yra, nėra jokių sankcijų, jei įmonės jo nesilaiko. O darbo vietoms skubios pagalbos tarnybose įstatymas netaikomas.
Ispanijoje nuotoliniai darbuotojai turi teisę skaitmeniniu būdu atsijungti ne darbo metu. Darbdavys taip pat privalo parengti vidaus politiką dėl teisės atsijungti ir organizuoti darbuotojų mokymus apie pagrįstą technologinių priemonių naudojimą.
Portugalija savo įstatymą vadina „teise į poilsį“, kurį priėmė 2021 m. Įmonėms, turinčioms daugiau kaip 10 darbuotojų, gali būti skiriamos baudos, jei jos susisiekia su darbuotojais ne darbo valandomis, numatytomis sutartyje.
Italijoje teisė atsijungti priskiriama vadinamajam „išmaniojo darbo“ įstatyminiam reglamentavimui. Pagal teisės aktus reikalaujama, kad kiekvienoje nuotolinio darbo sutartyje būtų išsamiai nurodyti konkretūs techniniai ir organizaciniai veiksmai, reikalingi užtikrinti, kad darbuotojas galėtų visiškai atsijungti nuo su darbu susijusių elektroninių prietaisų. Susitarime taip pat turi būti nurodyti poilsio laikotarpiai.
„Teisė atsijungti“ Graikijos įstatymuose įtvirtinta 2022 m. Tai reiškia, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai turi visiškai susilaikyti nuo darbo, ypač bendraudami elektroniniu paštu ar telefonu, teikimo ne darbo valandomis ir švenčių dienomis.
Įstatymu taip pat draudžiama diskriminuoti darbuotojus, kurie naudojasi teise atsijungti.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė