Keičiantis švietimui, keičiasi ir mokytojų bei kitų švietimo darbuotojų vaidmuo. Šalia tradicinių pareigų jie turi atlikti ne tik naujas, bet ir kitas pareigas, todėl jiems tenka kaip niekad daug darbo. Tačiau ar jiems teisingai atlyginama už padidėjusį darbo krūvį? Sužinokite, kodėl konkurencingų atlyginimų užtikrinimas už šias svarbiausias funkcijas yra daugiau nei teisingumo klausimas – tai būtina švietimo ateičiai.
Visų švietimo įstaigų mokytojai susiduria su iššūkiais. Pats laikas užtikrinti deramą visų mokytojų atlyginimą. Kaip tai galėtume pasiekti ? Tokio tikslo reikia siekti vedant kolektyvines derybas, sudarant kolektyvines sutartis ir darant įtaką nacionaliniams teisės aktams, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį. Lietuvos profsąjungose dar yra žmonių , kurie naiviai tikisi, kad profsąjungos turi atsiriboti nuo politikos ir visą energiją skirti darbui su pasekmėmis. Akivaizdu, kad tos požiūris- klaida. Neaišku viena, ar tokios atsiribojimas yra dėl žinių stokos, istorijos nesupratimo ar tyčinė pozicija, siekiant suklaidinti permainų siekiančias profsąjungas- sako LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Paskelbtoje EBPO ataskaitoje „Švietimas iš pirmo žvilgsnio 2023“ pateikiama svarbių įžvalgų apie pasaulinį švietimą, nagrinėjamos tokios svarbios sritys kaip pasiekimai, mokinių skaičius, finansai ir švietimo sistemų organizavimas įvairiose šalyse. Ataskaitoje pabrėžiamas neatidėliotinas poreikis užtikrinti teisingą visų mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimą ir pabrėžiama, kad jų atlyginimai neturėtų būti mažesni už kitų specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, atlyginimus. Vidutiniškai žemesniojo vidurinio ugdymo mokytojai uždirba maždaug 10 proc. mažiau nei kiti asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją. Tretinę kvalifikaciją turintys asmenys paprastai gauna 81-95 % kitų profesijų atstovų atlyginimų. Graikijoje ir Kroatijoje mokytojų ir kitų darbuotojų, turinčių panašią kvalifikaciją, atlyginimų skirtumas viršija 30 %.
Padėtis dėl trumpalaikių darbo sutarčių dar labiau paaštrina neužtikrintumo problemas. Daugelis šio sektoriaus dėstytojų neturi saugių pajamų, pasikliauja tik su projektais susijusiu finansavimu ir keičia vieną sutartį kita, o tai dar labiau didina jų finansinį nestabilumą. Tokiai pozicijai turėtų pritarti visos švietimo sistemoje veikiančios profsąjungos, tačiau dėl sunkiai suprantamų motyvų nukrypstama į kitas sritis, paliekant esminius klausimus savieigai- Pažymi Kęstutis Juknis.
Nors pradiniai mokytojų atlyginimai turėtų būti didinami, taip pat labai svarbu užtikrinti struktūrizuotas paaukštinimo galimybes ir atlyginimų skalę, kad mokytojai būtų išlaikomi, didėtų jų motyvacija ir jie būtų tikri dėl savo ateities. Norint pritraukti ir išlaikyti mokytojus mokytojo profesijoje, taip pat būtina užtikrinti tinkamas pensijų išmokas. ETUCE politikos dokumente „Mokytojo profesijos statuso kėlimas ir patrauklumo didinimas“ (2022 m.) pabrėžiama, kokie svarbūs yra didesni ir patrauklūs pradiniai atlyginimai, kartu su geresniu darbo užmokesčio ir karjeros tobulinimu, siekiant pritraukti ir išlaikyti jaunus ir pradedančius mokytojus. ETUCE ragina, kad visi mokytojai, nepriklausomai nuo to, kokiame švietimo sektoriuje jie dėsto, turėtų aukščiausio lygio išsilavinimą, o jų darbo užmokestis turi būti pripažįstamas ir atspindėti įgytą kvalifikaciją, siekiant didinti mokytojo profesijos patrauklumą. Visuose sektoriuose turi būti laikomasi vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą ir vienodos vertės darbą.
Daugelyje švietimo sistemų mokytojų atlyginimai didėja priklausomai nuo jų dėstomo išsilavinimo lygio. ETUCE primygtinai reikalauja, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojų išsilavinimui būtų suteiktas vienodas statusas ir vertė, palyginti su kitų švietimo sektorių švietimo specialistais, be to, būtina gerinti padėtį profesinio mokymo sektoriaus mokytojams, kurie dažnai susiduria su prastesnėmis sąlygomis, susijusiomis su sutartimis ir atlyginimais.
Kalbant apie karjeros augimą, įvairiose šalyse vis dar esama didelių skirtumų. Iš tiesų mokytojų atlyginimai įvairiose šalyse per visą karjerą didėja nevienodai, o atlyginimų konkurencingumas ir laikas, kurio reikia, kad būtų pasiekta aukščiausia atlyginimų skalės riba, labai skiriasi. Pavyzdžiui, Prancūzijoje mokytojams reikia 35 metų, kad pasiektų viršutinę skalės dalį, o Naujojoje Zelandijoje šis laikotarpis labai skiriasi nuo 7 metų (OECD, 2023).
Sąžiningas mokytojų darbo užmokestis ir palankios darbo sąlygos yra raktas į kokybiško ir įtraukiojo švietimo visiems užtikrinimą ir į kovą su didėjančiu mokytojų trūkumu, didinant mokytojo profesijos patrauklumą. Ar yra laiko Švietimo strategams, vyriausybės nariams gilintis į šiuos tikslus neaišku. Valstybės tarnautojai, atsakingi už švietimo strategiją dažnai nesikeičia, todėl laukti rinkimų rezultatų ir naujų sprendimo tai tas pats, kaip delsti ir nieko neveikti – pažymi Kęstutis Juknis.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė