Lietuva – porinkiminėje euforijoje. Atsikratėme vienų politikų – viltys į kitus. Tarptautinėje aplinkoje – daugybė krizių. Jos mažina socialinę pažangą visame pasaulyje, o labiausiai nuo jų nukenčia pažeidžiamiausi žmonės ir socialiniai sluoksniai. Tai turėtų būti esminis raginimas naujajai daugumai- imtis veiksmų, kad būtų veiksmingai naikinamas skurdas, skatinamas integracinis ir daug darbo vietų teikiantis augimas, kartu skatinant lygias galimybes ir visuotinę prieigą prie kokybiškų paslaugų.
Pasaulinis tikslas iki 2030 m. panaikinti itin didelį skurdą, kuris apibrėžiamas kaip 2,15 JAV dolerio vienam asmeniui per dieną, yra nepasiekiamas: gali prireikti trijų dešimtmečių ar daugiau, kad būtų panaikintas skurdas ties šia riba, kuri visų pirma aktuali mažas pajamas gaunančioms šalims. Šiuo metu 44 proc. pasaulio gyventojų gyvena už mažiau nei 6,85 JAV dolerio per dieną, t. y. už skurdo ribą, taikomą didesnių ir vidutinių pajamų šalims. Nuo 1990 m. dėl gyventojų skaičiaus augimo žmonių, gyvenančių žemiau šios skurdo ribos, skaičius beveik nepasikeitė.
Nuolatinės investicijos į švietimą ir sveikatą besivystančiose šalyse duoda didesnę grąžą, susijusią su skurdu ir gerove, nei iš mokesčių finansuojamos socialinės paramos programos. O gerai įgyvendinamos vyriausybių iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti ūkininkų gebėjimus diegti naujas, klimatui palankias technologijas, gali sumažinti skurdą, skleisti gerovę ir išsaugoti planetą.
Mažas pajamas gaunančios šalys turėtų teikti pirmenybę skurdo mažinimui, užtikrindamos ekonomikos augimą didesnėmis investicijomis į darbo vietų kūrimą, žmogiškąjį kapitalą, paslaugų prieinamumą ir infrastruktūrą, kartu didindamos atsparumą. Vidutines pajamas gaunančios šalys turėtų teikti pirmenybę pajamų augimui, mažinančiam pažeidžiamumą sukrėtimų atvejais
Penktadaliui ES piliečių gresia skurdas arba socialinė atskirtis.
Europoje 94,6 mln. žmonių gyvena ties skurdo riba ir patiria didelį materialinį ir socialinį nepriteklių. Didžiausią riziką patiria moterys, jauni suaugusieji, menkai išsilavinę žmonės ir bedarbiai.
Briuselis – kas penktas Europos pilietis gyvena ties skurdo riba. Kalbame apie 94,6 mln. žmonių, kurių pajamų nepakanka oriam gyvenimui ir kurie patiria didelį materialinį ir socialinį nepriteklių.
Eurostato duomenys, apimantys 2023 m., atskleidžia didelius skirtumus tarp valstybių narių. Suomijoje, Slovėnijoje ir Čekijoje skurdo dalis nesiekia 16 proc. gyventojų, o Rumunijoje ir Bulgarijoje skurdas gresia daugiau nei 30 proc. piliečių. Be to, didesnis nei ES vidurkis (21,4 proc.) yra Ispanijoje, Graikijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Italijoje.
Kai kurios grupės yra labiau pažeidžiamos nei kitos: didesnė rizika kyla moterims, 18-24 metų jaunimui, žemo išsilavinimo žmonėms ir ypač bedarbiams. Taip pat paaiškėjo, kad daugiau nei penktadaliui ES gyventojų, gyvenančių namų ūkiuose su išlaikomais vaikais, gresia skurdas arba socialinė atskirtis.
Užimtumo statusas – tai kintamasis, kuris turi didžiausią įtaką skurdo ar socialinės atskirties rizikai, nes jis paveikia 66,3 proc. bedarbių. Dirbančiųjų (11,3 proc.) ir pensininkų.
,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis mano, kad – <<naujai formuojamos seimo daugumos ir vyriausybės laukia milžiniški iššūkiai. Ypač naujai išrinktiems seimo nariams būtini seminarai, mokymai, švietimas apie darbą seime. Būtina kuo greičiau siekti konstruktyvaus darbo, programinių nuostatų suderinimo ir įgyvendinimo. Kiekvienas seimo narys turi suprasti esminę socialinio teisingumo sąvoką. Manau, kad profsąjungos, visuomeninės organizacijos, įvairiausios asociacijos, plačioji visuomenė turi vilties, kad bus ištaisyti baisūs ir ciniški praėjusios valdžios sprendimai ir klaidos, kad bendru sutelktu darbu bus siekiama atkurti pasitikėjimą LR Seimu, Konstitucija, Seimo nariais. Turėkime vilties, kad nors dalis seimo nario dėmesio bus sutelkta priemonėms prieš skurdą ir atskirtį Lietuvoje >>.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė