„Euronews Business“ nagrinėja, kokią dalį pajamų mokesčių sudaro vidutinis metinis bruto darbo užmokestis visoje Europoje. Mokesčių tarifai įvairiose šalyse labai skiriasi, o didžiausia našta paprastai tenka Šiaurės šalims ir Belgijai.
2023 m. vidutinis vienišas darbuotojas be vaikų ES per metus uždirbo 41 004 EUR bruto pajamų, iš kurių 7 075 EUR buvo išskaičiuoti pajamų mokesčiams. Tai reiškia, kad pajamų mokesčiai sudarė 17,3 proc. bruto darbo užmokesčio.
Ši dalis labai skiriasi : nuo 3,2 % Kipre iki 36 % Danijoje.
Pavyzdžiui, Danijoje vidutinis metinis bruto darbo užmokestis siekė 65 506 eurus, iš kurių 23 757 eurai buvo atskaičiuoti pajamų mokesčiams.
Kipre vienas vidutinis darbuotojas be vaikų uždirbo 26 689 EUR bruto metinių pajamų, tačiau sumokėjo tik 853 EUR pajamų mokesčio.
Danija yra vienintelė šalis, kurioje pagal šį scenarijų pajamų mokesčiai viršijo 30 %, o Islandijoje ir Belgijoje užfiksuoti didesni nei 25 % mokesčių tarifai.
Pajamų mokesčių ir bendrųjų pajamų santykis taip pat buvo didesnis nei 20 % dar penkiose šalyse: Airijoje, Italijoje, Suomijoje, Liuksemburge ir Norvegijoje. Kitoje spektro pusėje, be Kipro, mokesčių dalis buvo mažesnė nei 10 % Lenkijoje (5,7 %), Rumunijoje (7 %), Bulgarijoje (8,6 %) ir Čekijoje (9 %).
Tarp ES „didžiojo ketverto“ šalių Italija (22,1 %) yra vienintelė šalis, viršijanti ES vidurkį, po jos eina Vokietija (17 %), Prancūzija (16,2 %) ir Ispanija (15,6 %).
Šveicarija: Mažus mokesčius lemia intensyvi vietinė konkurencija
Šveicarija yra išskirtinis atvejis. Šioje šalyje vidutinis metinis bruto darbo užmokestis yra didžiausias – 105 105 EUR. Tačiau mokesčių dalis sudaro tik 12,2 % (12 796 EUR mokesčių), todėl Šveicarija užima 22 vietą.
Mokesčių fondo pasaulinės politikos analitikas (Alex Mengden) „Euronews Business“ teigė, kad pagrindinis veiksnys yra intensyvi vietos mokesčių konkurencija tarp kantonų ir savivaldybių. „Tokia vietinių mokesčių konkurencija gali būti naudinga, nes leidžia asmenims ir įmonėms pasirinkti patrauklesnius mokesčių tarifų derinius“, – pridūrė jis.
Nagrinėjant geografines tendencijas, išryškėjo šios pagrindinės išvados:
Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse mokesčių proporcijos yra didžiausios, o šiuose regionuose paplitusios plataus masto gerovės programos. Rytų ir Pietų Europos šalyse mokesčių proporcijos paprastai yra mažesnės, o darbo užmokestis ir pajamos šiuose regionuose yra mažesni. Vidurio Europa yra artimesnė ES vidurkiui.
ES dviejų uždirbančių asmenų poros, neturinčios vaikų, vidutinis metinis bruto darbo užmokestis buvo 81 732 EUR, o mokesčiai sudarė 14 000 EUR, t. y. 17,1 % jų darbo užmokesčio. Šios grupės pajamų mokesčio procentinė dalis svyravo nuo 3,3 % Kipre iki 35,5 % Danijoje. Šie rodikliai labai tiksliai atspindi vienišo asmens, neturinčio vaikų, rodiklius, o didžiausias skirtumas nesiekia dviejų procentinių punktų.
Išlaikomų vaikų turėjimas daro didelę įtaką pajamų mokesčių daliai bendrajame metiniame uždarbyje. Šeimose, kuriuose yra vieną uždirbančių asmenų pora, šios normos yra pastebimai mažesnės. ES vidutinis vieno samdomo darbuotojo poros su dviem vaikais metinis bruto darbo užmokestis siekė 41 043 EUR, iš kurio buvo išskaičiuota 3 311 EUR mokesčių. Tai atitinka 8,1 % mokesčių tarifą.
Pagal šį scenarijų mokesčių dalis svyravo nuo -14,1 % Slovakijoje iki 32,3 % Danijoje.
Keturios šalys taiko neigiamą pajamų mokesčio politiką
Neigiama mokesčių norma reiškia, kad mokesčiai buvo grąžinami, o ne išskaičiuojami. Šis grąžinimas nėra šeimos pašalpos dalis, nes duomenų rinkinyje šeimos pašalpos registruojamos atskirai. Pavyzdžiui, Slovakijoje taikomas -14,1 % mokesčių tarifas reiškė, kad pora, užuot mokėjusi pajamų mokestį, susigrąžino 2 381 EUR mokesčių. Be to, jiems buvo suteikta 1 440 EUR šeimos pašalpa.
Be Slovakijos, vienišų šeimų, turinčių du išlaikomus vaikus, mokesčių dalis buvo neigiama Čekijoje (-6,5 %), Lenkijoje (-1,1 %) ir Vokietijoje (-0,2 %).
Šiaurės šalyse šios kategorijos mokesčių našta yra didžiausia, o Rytų ir Pietų Europoje – mažesnė.
2023 m. ES dviejų uždirbančių asmenų poros, turinčios du vaikus, vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 81 732 EUR, iš kurio atskaičiuojama 11 931 EUR mokesčių.
Tai reiškia, kad mokesčių tarifas yra 14,6 %. Mokesčių tarifai svyravo nuo 1,3 % Slovakijoje iki 35,5 % Danijoje.
Kur mokesčių administratorius smogia skaudžiausiai?
Atlikę analizę matome, kad Danija užima pirmąją vietą pagal mokesčių dalį visų tipų namų ūkiuose ir išlaikytinių statusuose.
Belgija užima trečią vietą visose trijose kategorijose, išskyrus vieno asmens, turinčio du vaikus, poras.
Rytų ir Pietų Europos šalyse paprastai taikomi mažiausi mokesčių tarifai, o kai kuriose iš jų šeimoms taikomos didelės mokesčių lengvatos. Taip yra Slovakijoje, Lenkijoje, Čekijoje.
Tuo tarpu Vokietijoje, Slovakijoje ir Portugalijoje labiausiai nukrito vieno maitintojo šeimų reitingas, o tai rodo, kad namų ūkiams su vaikais taikomos stiprios mokesčių lengvatos.
LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis atkreipia dėmesį, kad – ,,Euronews Business‘‘ yra ,,Euronews „ organizacijos dalis, kurios misija teikti nešališką, objektyvią, faktais pagrįstą finansų ir ekonomikos naujienas. Kaip nekeista, bet tokia solidi organizacija, analizuojant mokesčius nuo bruto darbo užmokesčio nepalietė Baltijos šalių. Kodėl ?
Lietuvoje, remiantis statistikos departamento duomenimis 2024 vidutinis bruto ( neatskaičius mokesčių) atlyginimas buvo 2196,4 eurų. Į ,,rankas“ darbuotojas gavo 1352,86 euro. Tai reiškia, kad mokesčiai nuo bruto darbo užmokesčio sudarė 38, 41 %. Mano manymu, su mokesčiais Lietuva ,,perspjauna” net ir Daniją ( 35,5 %), todėl tokių faktiškų duomenų ignoravimas labiau primena ,,sovietinę statistiką“ ir politikos formavimą, nei objektyvią, nešališką informaciją…
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė