Europos Centrinis Bankas (ECB) dėl susirūpinimą keliančių ekonominių priežasčių ketina toliau mažinti palūkanų normą. Tuo tarpu Donaldas Trumpas pažadėjo įvesti 25 % tarifus ES, sukeldamas susirūpinimą dėl tolesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo.
Manoma, kad ECB dar labiau sumažins palūkanų normą, nes ekonominis susirūpinimas nusveria užsispyrusią infliaciją. Sumažinus pagrindinę bazinę palūkanų normą – indėlių galimybę – iki 2,5 %, po to, kai praėjusiais metais ji buvo sumažinta visu procentu, o sausio mėn. sumažinta 0,25 %.
Europa susiduria su tolesniais ekonominiais ir politiniais iššūkiais
Sprendimas dėl palūkanų normos priimtas per savaitę, kai Kanadai ir Meksikai bus taikomi 25 % muitai, o JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) nusprendė Kinijos prekėms taikyti papildomą 10 % mokestį, todėl bendras importo muitas padidės iki 20 %. Šie tarifai turės didelį poveikį Europos ekonomikai dėl jos didelės priklausomybės nuo pasaulio rinkų.
- Trumpas taip pat pagrasino įvesti 25 proc. tarifus ES importuojamoms prekėms, o tai sukėlė susirūpinimą dėl tolesnio augimo sulėtėjimo po to, kai euro zonos ekonomika paskutinį 2024 m. ketvirtį sustojo. Tuo tarpu D. Trumpo susirėmimai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose padidino iššūkius Europai. Kylio institutas apskaičiavo, kad antklodės 25 proc. tarifai ES per pirmuosius metus gali sumažinti jos realųjį BVP 0,4 proc. Europos Komisijos duomenimis, 25 proc. tarifai vien plienui ir aliuminiui paveiktų 28 mlrd. eurų vertės eksportą.
2024 m. paskutinį ketvirtį dviejų didžiausių Europos ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo. Vokietijos ekonomika 2024 m. mažėjo antrus metus iš eilės. Didžiausią Europos ekonomiką labiausiai paveikė Rusijos ir Ukrainos karas, o kylančios energijos kainos darė neigiamą poveikį jos gamybos sektoriui. D. Trumpo muitai ypač paveiktų Vokietijos automobilių gamintojus, kurie ir taip patiria spaudimą.
ES infliacijos duomenys dėmesio centre
Kovo mėn. greitasis vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris bus paskelbtas yra labai svarbus ekonominis rodiklis, lemsiantis ECB sprendimą dėl palūkanų normų. Sausio mėn. infliacija euro zonoje didėjo ketvirtą mėnesį iš eilės – iki 2,5 %, nes šalti orai padidino energijos paklausą ir pakėlė kainas. Nepaisant to, ECB pirmininkė Christine Lagarde pareiškė, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu gali pasiekti 2 % tikslinį lygį. Ji taip pat perspėjo, kad euro zonos ekonomika „artimiausiu metu išliks silpna“.
Tikimasi, kad vasario mėn. metinė infliacija sumažės iki 2,3 %, nes dėl švelnesnių oro sąlygų sumažėjo energijos kainos. Prognozuojama, kad bazinis vartotojų kainų indeksas, į kurį neįtraukiami tokie nepastovūs straipsniai kaip energija ir maistas, vasario mėn. bus 2,6 %, t. y. mažesnis negu sausio mėn. Tikėtina, kad abu šie duomenys dar labiau sustiprins argumentus dėl dar vieno ECB palūkanų normų mažinimo. Remiantis Reuters konsensuso prognoze, tikimasi, kad centrinis bankas po šią savaitę įvyksiančio plačiai numatyto palūkanų normų mažinimo dar 50 bazinių punktų sumažins palūkanų normas ir iki metų pabaigos indėlių palūkanų normą sumažins iki 2 %.
Euras silpnėja, o Europos akcijų rinkų rezultatai geresni
Praėjusį penktadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki 1,0375 – žemiausio lygio nuo vasario 13 d. D. Trumpo grasinimai dėl muitų tarifų ir toliau skatino dolerio kursą dėl lūkesčių, kad didės infliacija. Bendrąją valiutą taip pat slėgė ECB labiau negu Federalinių rezervų sistemos politiką palaikanti „dovish“ pozicija. Rinkos dalyviai numato, kad EUR/USD pora tam tikru metu šiais metais gali pasiekti paritetą. Tačiau prekybos karas nebūtų naudingas nė vienai šaliai, o didintų infliacinį spaudimą ir apsunkintų centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų normų.
Ironiška, bet Europos akcijų rinkos šiais metais pasiekė geresnių rezultatų nei jų kolegos JAV: Euro Stoxx 600 indeksas pakilo beveik 10 %, o DAX – 13 %, tuo tarpu S&P 500 pakilo tik 1,5 %. Nepaisant ekonominių ir politinių problemų, lūkesčiai dėl mažesnių palūkanų normų buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs rinkos augimą. Be to, D. Trumpui pradėjus taikos derybas su Rusija ir paraginus Europą didinti karines išlaidas, Europos gynybos sektoriaus akcijos smarkiai pabrango, o tai stipriai prisidėjo prie rinkos prieaugio.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė