Per ateinantį dešimtmetį dirbtinio intelekto (DI) plėtra gali paveikti 40 proc. darbo vietų visame pasaulyje, teigiama naujoje Jungtinių Tautų ataskaitoje, o tai gali reikšti bendrą produktyvumo augimą, tačiau daugelis gali prarasti darbą, teigiama naujoje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros departamento (UNCTAD) ataskaitoje.
Teigiama, kad dirbtinis intelektas gali paveikti darbo vietas keturiais pagrindiniais būdais: pakeisdamas arba papildydamas žmogaus darbą, gilindamas automatizaciją ir galbūt kurdamas naujas darbo vietas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų ar plėtros srityje.
Saujelė bendrovių, kontroliuojančių pasaulinę pažangą dirbtinio intelekto srityje, „dažnai pirmenybę teikia kapitalui, o ne darbo jėgai“, todėl kyla pavojus, kad dirbtinis intelektas
„sumažins pigios darbo jėgos iš besivystančių šalių konkurencinį pranašumą“.
Pusė pasaulio investicijų į dirbtinį intelektą tenka 100 bendrovių
Iki 2033 m. dirbtinis intelektas turėtų lemti 4,8 trilijono JAV dolerių (4,38 trilijono eurų) rinkos vertę, tačiau naudos gavėjai vis dar yra labai koncentruoti, nustatyta ataskaitoje.
Vos 100 bendrovių, daugiausia įsikūrusių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kinijoje, tenka beveik pusė pasaulio išlaidų dirbtinio intelekto moksliniams tyrimams ir plėtrai. Abi šalys „dominuoja kuriant žinias“ šioje srityje.
Pažymima, kad tokių technologijų milžinių kaip „Apple“, NVIDIA ir „Microsoft“, kurios visos yra įsikūrusios JAV, rinkos vertė siekia 3 trilijonus JAV dolerių (2,73 trilijono eurų), o tai prilygsta viso Afrikos žemyno ekonomikai.
„Amazon“ ir ‚Google‘ patronuojančiosios bendrovės „Alphabet“ vertė siekia mažiausiai 2 trilijonus JAV dolerių (1,82 trilijono eurų).
ES pradėjo antimonopolinius tyrimus dėl daugelio minėtų bendrovių, tačiau pastarosiomis dienomis kai kuriais atvejais svarstė galimybę peržiūrėti skaitmeninių paslaugų mokesčius, taikomus jų veiklai Europoje.
Tyrime taip pat įvertinta, kiek šalys yra konkurencingos kitų technologijų srityje. Nustatyta, kad JAV turi pranašumą skaitmeninių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, internetas, didieji duomenys, blokų grandinė ir 3D spausdinimas, srityje.
Kita vertus, Kinija pirmauja 5G korinio ryšio tinklų, bepiločių orlaivių ir saulės fotovoltinių elementų (FV) srityje.
JT nustatė, kad 118 šalių, daugiausia iš pasaulio pietų, nedalyvauja pokalbiuose apie tai, kaip valdyti dirbtinį intelektą.
Dirbtinio intelekto sistemos teoriškai gali būti pranašesnės už senesnes sistemas ir galbūt už žmogaus darbą, ypač aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose. Tačiau kartu su kitomis sistemomis jis gali kontroliuoti fizinę gamybą.
Poveikis, kurį dirbtinis intelektas turės darbo jėgai, priklauso nuo to, kaip tarpusavyje sąveikaus automatizavimas, augmentacija ir naujos pareigybės.
UNCTAD teigimu, besivystančios šalys turi investuoti į patikimą interneto ryšį, sudaryti sąlygas naudotis aukštos kokybės duomenų rinkiniais, kad būtų galima mokyti dirbtinio intelekto sistemas, ir kurti švietimo sistemas, kurios suteiktų reikiamų skaitmeninių įgūdžių.
Šiuo tikslu UNCTAD rekomenduoja sukurti bendrą pasaulinę priemonę, kuri leistų valstybėms teisingai dalytis dirbtinio intelekto priemonėmis ir skaičiavimo galia.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė