Šis „kaltės dėl ligos jausmas“ egzistuoja nuo laikų prieš ,,kovidą“, kai žmonės traukdavo į biurą, kad įrodytų viršininkams, kaip jie iš tikrųjų serga. Jei pasisekdavo, juos išleisdavo namo pailsėti, tačiau tik po to, kai jie užkrėsdavo pusę biuro. Žmogus jaučia gailestį ar gėdą dėl to, kad sirgdamas negali dirbti. Žmonėms, kuriems priklauso verslas ir kurie vadovauja kitų žmonių karjerai ir verslui, jaučia didžiulę atsakomybę, todėl yra „kaltės dėl ligos jausmas“ nuo kurio jie kenčia. „Dažnai neimu jokių atostogų. Jei sergu, sumažinu darbo krūvį ir dirbu iš lovos.“

Kaltės dėl ligos jausmas kenkia ir darbuotojui, ir darbdaviui. Jei žmonės serga ir neskiria laiko tinkamai savimi pasirūpinti, sveikimo laikas užsitęs, o tai dar labiau paveiks darbuotojų darbo rezultatus.

Apklausos rodo, kad net 89 % žmonių dirba sirgdami, nes … Plačiau

Pasaulyje 26,5 °C yra ta temperatūra, kurią viršijus žmonės turi daryti pertraukėles ir gerti daug vandens, o viršijus 32-33 °C visi sunkūs darbai turėtų būti nutraukti.

Tokioms vietoms kaip šiaurės Europa ir šiaurinė JAV dalis gali būti tikrai pavojinga patirti karščio bangą. Nes žmonės gali būti neprisitaikę prie karščio. Vietos, kuriose  labiausiai nerimaujama dėl darbuotojų Pietų Amerika, Afrika, pietvakarių ir pietryčių  Azija, rytų Kinija, Indonezija ir šiaurės Australija. Tai vietos, kur  žmonės apskritai neturėtų dirbti, jei tai sunkus darbas.

Kokį poveikį lauko darbininkams daro didelis karštis?

Prakaitas yra pagrindinis žmogaus kūno vėsinimo būdas. Jį gali slopinti drėgmė, kuri neleidžia prakaitui išgaruoti nuo odos, ir drabužiai. Pavyzdžiui, žmonės, purškiantys pesticidus laukuose, gali dėvėti mažiau pralaidžius orui drabužius, kad apsisaugotų nuo cheminių medžiagų, tačiau galiausiai apsipila prakaitu.

Vis labiau suvokiamas karščio poveikis darbininkams… Plačiau

Anksčiau darbuotojai ir darbdaviai rėmėsi tradiciniais darbo  santykiais, pagrįstais įvairiais susitarimais, privilegijomis, išmokomis ir darbo vietos saugumu mainais į darbuotojų atsidavimą ir ilgalaikį lojalumą. Lojalumo sąvoka ir Lietuvoje vertinama, tačiau yra įvairiai interpretuojama.

Daugelis darbdavių ilgą  darbo laiką tapatino ir dar toliau tapatina su didesniu  produktyvumu, pelnu. COVID metu organizacijos suprato, kad orientavimasis į rezultatą, o ne darbo  į vietų užpildymą lemia geresnius verslo rezultatus ir komandos narių įsitraukimą. Tai nauji – modernūs darbo santykiai, kurių reikia… darbdaviams ir darbuotojams, kad būtų galima atlikti puikų darbą. O tikslas – sukurti darbo vietą, kurioje žmonės būtų atsidavę, produktyvūs ir įkvėpti. Plačiau

JAV leidinyje, dirbusi darbuotoja sulaukė viršininko skambučio, kuriuo jai buvo pranešta, kad ji turės iš naujo kreiptis dėl darbo vietos, kurią šiuo metu užima ir kurioje dabar vyksta restruktūrizacija. Grėsė atleidimai iš darbo.

Atleidžiant darbuotojus ir vykdant restruktūrizavimą, kai kurios įmonės prašo esamų darbuotojų iš naujo pretenduoti į savo darbo vietas. Tai kelia nerimą, nes vėliau tai gali pakenkti moralei ir profesiniam saugumui.

Dažnai „rizikos grupės“ darbuotojai, pereina pakartotinio pokalbio procesą, prašoma jų atlikti kitas užduotis bei atlikti testus. Ne vienam teko patirti nemažai traumų, kai teko pereiti šį procesą.

Privačiajame sektoriuje šią praktiką taiko jau kelis dešimtmečius.

Neaišku kiek tai paplitę… Plačiau

Atleidžiant darbuotojus iš darbo sunkmečio sąlygomis darbuotojai priešinasi vadovų reikalavimams būti biure – dažnai laimi. Kaip?

Trejus metus darbuotojai ir darbdaviai grūmėsi dėl grįžimo į biurą. Darbuotojai, nenusileidžia bendrovėms, kurios nori, kad jie grįžtų prie savo biuro stalų.

Daugelis reikalavo, kad į jų įdarbinimo paketus būtų įtraukta hibridinio ir nuotolinio darbo politika.

Tačiau įvykus masiniams atleidimams, daugelis atšaukė savo darbuotojus.  Jos atsisakė ankstesnių pažadų dėl darbo vietos lankstumo, o kai kurios pareikalavo visiškai grįžti į biurą.

Darbuotojai vis dar diktuoja grįžimo į darbą taisykles… Plačiau