Vakar, gruodžio 2 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pagal pakeitimą, nuo 2022 m. sausio 1 dienos, nuo 400 iki 460 eurų didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis.

LR Prezidentas Gitanas Nausėda: „negalima pamiršti tų žmonių, kurie  gauna mažesnes pajamas“

Pasak Prezidento komunikacijos grupės pranešimo spaudai, „Šiuo įstatymu mažinama mokestinė našta dirbantiesiems, kurių mėnesio pajamos sudaro iki vidutinio darbo užmokesčio dydžio (1 VDU)“. Teigiama, kad didžiausią finansinę naudą pajaus tie, kurie gauna mažiausias pajamas. Tuo tarpu tiems asmenims, kurių pajamos viršija 1 VDU, viskas bus tas pats, kaip ir anksčiau.

„Aukštesnės pridėtinės vertės, žalia ir skaitmeninė ekonomika, vakarietiškus standartus atitinkantis atlyginimų lygis yra Lietuvos ūkio transformacijos tikslas ir netolima ateitis“, – teigė LR Prezidentas. Valstybės vadovas pridūrė, kad bekuriant gerovės valstybę, negalima pamiršti tų žmonių, kurie  gauna mažesnes pajamas. „Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas sparčiau, jei auga minimali mėnesio alga – ypač reikalingas, nelygybės augimą stabdantis sprendimas“, – tęsė Prezidentas Gitanas Nausėda.

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis: „Lietuva yra ne palaidai liberalistinė, o socialiai atsakinga valstybė“

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis palaiko Gerovės valstybės kūrimą. „Palaikome Jo Ekscelenciją LR Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl inovatyvios socialinės politikos tikslų įgyvendinimo“. Pirmininkas tikisi, kad Prezidento labai svarbūs žingsniai, įstatymų pakeitimai, nors iš dalies padės skurstantiems žmonės neprarasti vilties, kad Lietuva yra ne palaidai liberalistinė, o socialiai atsakinga valstybė. „Tikimės, kad Europos Vadovų Tarybos patvirtinti 2030 m. Europos Sąjungos socialinės politikos prioritetai, grindžiami socialinės nelygybės, skurdo ir atskirties mažinimu be dialogu su socialiniais partneriais taps Lietuvos socialinės politikos teigiamų pokyčių pagrindu“.

Nors ir bandoma pagelbėti žmonėms, gaunantiems mažas pajamas, skurdo problema Lietuvoje išlieka vis dar opi. Remiantis 2020 m. statistika, net 8 proc. dirbančių asmenų gyveno žemiau skurdo rizikos. Ar pasiteisins toks sprendimas pagelbėti mažiau uždirbantiems – parodys tik laikas.

Giedrius Katkauskas

Tikriausiai Jums yra tekę girdėti kalbas, matyti straipsnius apie priekabiavimą, psichologinį spaudimą, mobingą darbe. Tai jokia paslaptis, kad daugelyje darboviečių galima aptikti tokias problemas. Nors apie tai yra dažnai kalbama, vis dėlto, daug kas nežino, kaip psichologinis smurtas ir mobingas atrodo realybėje.

Prieš porą savaičių socialiniame tinkle „TikTok“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame pasakojama apie seksualinio priekabiavimo ir mobingo atvejus darbovietėje. Tiesa, kokia tai šalis ir įmonė, neatskleidžiama. „Bendradarbis, su kuriuo ką tik susipažinau, privertė mane pasijausti nepaprastai nepatogiai dėl mano dėvimų tamprių“, – vaizdo įraše atskleidė mergina, kuri veikiausiai patyrė seksualinį priekabiavimą. Po šio įvykio, sandėlyje dirbanti jauna darbuotoja, sekančią dieną nusprendė apsirengti laisvalaikiu dėvimais laisvais treningais. Ji teigė, kad taip dažnai apsirengia, kai nori jaustis saugiai nuo „vyriškų žvilgsnių“. Deja, toks sprendimas nuo mobingo darbe neapsaugojo.

Sekančioje vaizdo įrašo scenoje mergina pavaizduoja savo kitokią aprangą po minėto incidento. Matoma, kad darbuotoja yra apsirengusi laisvais, pilkais sportiniais drabužiais, tačiau šį kartą ji patyrė psichologinį smurtą. Vaizdo įraše pasakojama, kaip tas pats bendradarbis reagavo į jos aprangos stilių: „Ar galiu tiesiog pasakyti, kad nesvarbu, kokia graži tu esi, vis tiek šiandien atrodai kaip š***s“.

Vaizdo įrašas „TikTok“ socialinio tinklo platformoje sulaukė maždaug 900 tūkst. peržiūrų, o komentaruose kiti vartotojai išreiškė palaikymą merginai. Taip pat atsirado žmonių, kurie patarė darbuotojai kreiptis į įmonės žmogiškųjų išteklių skyriaus specialistus. „Labas, aš dirbu HR (liet. Žmogiškųjų išteklių skyriuje). Toks įvykis vadinamas priešiška darbo aplinka ir tai yra ypatingai nelegalu“, – komentuoja „TikTok“ vartotojas, – „Patariu paskambinti savo įmonės žmogiškųjų išteklių skyriui arba pateikti skundą EEOC (red. past. „Lygių įsidarbinimo galimybių komisijai“)!“. Kitas vartotojas patarė merginai užfiksuoti tokį įvykį ir pranešti savo vadovui.

„TikTok“ vaizdo įrašo komentaruose atsiliepė žmonės, kurie pasidalijo savo asmenine patirtimi šia tema. „Mes tik norime egzistuoti, nepatirdamos priekabiavimo“, – komentavo viena socialinio tinklo vartotoja. Tiesa, atsirado ir kitų asmenų, kurie patyrė tokias pačias situacijas, dirbdami sandėliuose. „Aš irgi esu sandėlio darbuotoja. Aš, tiesiogine to žodžio prasme, pakeičiau savo aprangą ir man teko pirkti tik nepaprastai per didelius drabužius darbui, kad tik išvengčiau kasdieninių komentarų iš vyrų“, – komentavo mergina. Kita sandėlio darbuotoja papasakojo, kad jai net teko pakeisti savo eiseną į „labiau vyrišką“.

Tai – tik vienas iš daugelio atvejų, kuomet susiduriama su mobingu, psichologiniu smurtu ar net seksualiniu priekabiavimu. Niekam ne paslaptis, kad dauguma šią patirtį turinčių žmonių yra linkę tylėti, nieko nedaryti ir tiesiog kęsti. Tačiau tai yra didelė klaida. Negalima tylėti, kai asmuo yra verčiamas nepatogiai jaustis savo darbovietėje ir negali jaustis savimi. Jeigu patiriate tokias problemas, raginame kreiptis į darbe esančius žmogiškųjų išteklių specialistus, vadovus ar net į profesines sąjungas. Jei ir toliau nieko nedarysite, nesikreipsite pagalbos, šios problemos niekur nedings ir tik labiau stiprės.

Ar esate patyrę mobingą, psichologinį smurtą ar seksualinį priekabiavimą darbe? Kaip su tuo susitvarkėte? Ką patartumėte kitiems žmonėms, susiduriantiems su šiomis problemomis? O gal tai Jūsų darbovietėje tęsiasi jau eilę metų ir niekas nesikeičia?

Giedrius Katkauskas

Keliaudami viešuoju transportu dažniausiai galvojame apie savas problemas, planus, savijautą. Tenka pripažinti, kad retai pagalvojame apie nematomus pagrindinius veikėjus, kurių dėka mes turime galimybę nuvykti ten, kur mums reikia. Kartais greitai ir patogiai, kartais vėluojant ir nekomfortiškai. Atsitinka atvejų, kai dėl prasto vairavimo keleiviai įpratę besti pirštu į vairuotoją, rašyti skundus. Tačiau ar pagalvojame, kas dedasi autobusų vairuotojų darbe?

„Tokia darbo laiko apskaita, kaip „Kauno autobusuose“ gali pakenkti darbuotojams“

Naujienų portale „LRT.lt“ pasirodė straipsnis apie darbo sąlygas „Kauno autobusų“ įmonėje. Pagal straipsnio informaciją, darbe vyrauja vairuotojų nepastovumas ir didelė kaita. Dėl to darbuotojai, vairuojantys autobusus, yra priversti dirbti keliais grafikais be pietų pertraukos, kankinami nežinia, kiek laiko reikės dirbti sekančią dieną. Apie poilsį savaitgaliais – galima tik pasvajoti.

Pasak įmonės vadovo, dėl vairuotojų stygiaus siūloma dirbti viršvalandžius, už kuriuos sumokama. Verta paminėti, kad „Kauno autobusų“ įmonėje yra įvesta suminė darbo laiko apskaita, todėl darbo ir poilsio laikas yra skaičiuojamas kitaip, nei įprastuose darbuose. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ visada laikėsi neigiamos pozicijos dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo. Pasak profsąjungos pirmininko Kęstučio Juknio, „Tokia darbo laiko apskaita turi būti įvesta tik ten, kur negalima sudaryti darbo grafikų ir ten, kur yra nepertraukiamas gamybos procesas ar technologija. Visada laikysimės pozicijos, kad suminė darbo laiko apskaita turi būti įvesta tik tuo atveju, jeigu tai yra suderinta su profesine sąjunga“. Pasak pirmininko, tokia darbo laiko apskaita, kaip „Kauno autobusuose“ kenkia darbuotojams, jų sveikatai – tiek fizinei, tiek psichinei. Dėl tokios sistemos, gali būti prarandamas poilsis, sunku planuoti laisvą laiką su šeima, draugais ar tiesiog laiko sau, pomėgiams.

„Autobusų vairuotojai galimai jaučiasi fiziškai ar psichiškai blogai“

LRT.lt straipsnyje minima, kad „Kauno autobusų“ darbuotojai, dėl patiriamo didžiulio mobingo ir sunkių darbo sąlygų, negali normaliai dirbti ir dėl to dažniausiai išeina iš darbo. Teigiama, kad darbo užmokestis, palyginus su atitenkamu krūviu, yra neadekvatus. „Tam, kad įmonė užpildytų grafikus, vairuotojams atimama poilsio diena“. Taip pat straipsnyje rašoma, kad anksčiau vairuotojai savo grafiką žinodavo 3 dienas į priekį, o dabar jie nežino, kaip dirbs sekančiomis dienomis, o tai yra Darbo kodekso pažeidimas. Remiantis LR Darbo kodekso 115 str. 2 dalimi, „Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo“.

Tai, kas šiuo metu galimai vyksta „Kauno autobusuose“ – nėra normalu. Kiekvienas darbuotojas nusipelno pagarbos ir tinkamų darbo sąlygų, kad ir kokį jis darbą bedirbtų. Galbūt dėl to pasitaiko atvejų, kai autobusų vairuotojai galimai jaučiasi fiziškai ar psichiškai blogai, nekokios nuotaikos ar prastai valdo viešojo transporto priemonę. Jie gali būti veikiami nuolatinio streso, spaudimo, pervargimo ar net kankinimo, kad tik išdirbtų jam paskirtą grafiką, o tai neturėtų būti jokiame darbe.

Giedrius Katkauskas

(parengta pagal LRT.lt straipsnį)

Pasaulį ištikusios pandemijos metu buvo skubiai priimta nauja darbo tvarka, kuri vis labiau populiarėja ir toliau. Tai – nuotolinis darbas. Daug kam gali atrodyti, kad toks darbo metodas susikūrė tik dabar, kai buvo pradėta riboti žmonių kontaktai, įvestas karantinas ir judėjimo ribojimai. Tačiau tiesa yra visai kitokia – nuotolinio darbo praktika egzistuoja jau seniai.

Nuotolinio darbo pradžia

Kaip jau rašėme, toks darbo metodas yra naudojamas jau ir seniau – dar prieš „Skype“ ir „Zoom“ skambučius. 1973 m. Džekas Nillesas (Jack Nilles), NASA inžinierius, pradėjo modernaus nuotolinio darbo plėtojimą ir sukūrė terminą „nuotolinis darbas“ (angl. „telecommuting). Dar gerokai prieš pradedant šiuolaikinį darbą iš namų, ribotas žmonių skaičius, dirbusių IBM organizacijoje, išbandė nuotolinį darbą, siekiant nustatyti tokio darbo metodo efektyvumą. Iki 1983 m. iš penkių žmonių komandos šis skaičius išaugo net iki 2 tūkstančių darbuotojų. Nuotolinio darbo metodą pradėjo taikyti skambučių centro įmonės, kur šios srities darbuotojams leido dirbti iš namų.

Tai, kas iš pradžių atrodė madinga – dabar tapo norma. Remiantis „Gartner“ apklausa, 74 proc. įmonių planuoja pakeisti savo darbuotojų darbo vietą ir perkelti juos į atokias vietas, kaip dalį savo planų post-CoVid laikotarpiu. Per pastarąjį dešimtmetį nuotolinio darbo bumas išaugo net 115 proc. Prognozuojama, kad jis ir toliau augs, nes pasaulis po pandemijos pamažu prisitaikys prie naujų tendencijų, kurios taps visiems suprantamu standartu. Tai – nuotolinio darbo ateitis.

Perėjimas nuo gamyklų ir kabinų prie Wi-Fi ir „Zoom“

1999 m., sukūrus pirmąją interneto svetainę ir atsiradus „garažų“ startuoliams, prasidėjo naujas verslo amžius, kuris visapusiškai priklausė verslininkui. Iš pradžių, startuoliai pasižymėjo jų vystytojais, kurie dažniausiai būdavo studentai, patiriantys finansinius sunkumus. Taip pat ir tie, kurie paliko verslo pasaulį, ieškodami daugiau laisvės, sėkmės ir asmenybės išpildymo. Tačiau startuoliai pradėjo naują darbo būdą.

Verslininkai, suvaržytų biudžetų ir įkvėpti savo ryžtu, dirbo sandėliukuose, po stoginėmis ir garažuose, kol rado investuotojų, norinčių juos paremti. Daugelis tokių verslininkų jau tada pasirinko kurti įmones, paremtomis lanksčiomis sąlygomis, leidžiančiomis darbuotojams dirbti taip, kaip pradėjo – dirbti iš bet kur.

Nuotolinis darbas reiškė mažiau kelionių, o tai lėmė mažiau transporto priemonių kelyje, mažiau taršos ore ir sulaukė daug paramos iš žaliųjų judėjimo. Iki 2000 m. daugelis įmonių ir agentūrų pradėjo taikyti nuotolinį darbą ir darbuotojų, dirbančių iš namų, įteisinimo procedūras. 2010 m. Nuotolinio darbo tobulinimo aktas paskatino darbą iš namų, leidžiant vyriausybėms lanksčiau valdyti darbo jėgą atokiose vietose naudojant nuotolinį darbą.

Pramonės revoliucija davė mums galimybę dirbti gamyklose ir toks darbas tęsėsi ko ne visą XX amžių. Tuo tarpu technologinė revoliucija, kuri apėmė Wi-Fi ir tokias platformas, kaip „Zoom“ skambučius, ateityje suteiks mums dar daugiau galimybių.

Darbo ateitis – prisitaikanti, nuotolinė jėga

Kompiuteriai, kurie kažkada buvo sulig kambario dydžio, dabar telpa kuprinėse, rankinėse ar net kišenėse. Tai – kompiuterių pažanga, kuri suteikė žmonėms dar daugiau galimybių. Dėka Wi-Fi ryšio, visi šie įrenginiai gali prisijungti prie tinklo bet kurioje pasaulio vietoje, jeigu tik joje yra prieiga prie interneto.

Populiarėjant vaizdo konferencijoms, atsirado dar platesnės galimybės žmonėms dirbti iš bet kurios vietos. Dabar, virtualiai dirbantys darbuotojai, gali dirbti bet kokiomis valandomis, bet kurioje vietoje. Darbo sąlygos tampa vis lankstesnės ir dėl to įmonės patiria naudą. Jos siekia išvilioti talentingus darbuotojus iš ten, kur vadovaujamasi senamadiška ir griežta politika.

Kodėl nuotolinis darbas yra ateitis?

Augantis nuotolinio darbo populiarumas – nėra mada. Ilga ir sena šio darbo metodo istorija įrodo, kad tai yra tam tikra neišvengiamybė, kurio tapimas standartu buvo tik laiko klausimas. Tą paspartino pasaulį ištikusi pandemija, o ateityje mūsų lauks aukštesnio lygio nuotolinis darbas. Darbuotojų išlaikymas vis labiau priklauso nuo lanksčių darbo valandų ir galimybės dirbti iš namų – arba bent jau dalį laiko. Pagal atliktą tyrimą, 60-80 proc. nuotolinių darbuotojų yra daug labiau įsitraukę nei tie, kurie yra „įstrigę“ biure penkias dienas per savaitę.

Remiantis statistika, net 90 proc. nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų ketina ir toliau dirbti tokiu metodu likusią savo karjeros dalį. Jie taip pat labai džiaugiasi galėdami rekomenduoti tokį darbo būdą kitiems: net 94 proc. nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų skatina kitus daryti tą patį.

Leidus komandoms dirbti nuotoliniu būdu, įmonės gali padidinti darbuotojų išlaikymo rodiklius. Jiems nebereikia jaudintis tiek dėl nepatogumų, tiek dėl išlaidų ir trikdžių, atsirandančių komandos nariams išvykus į „žalesnius laukus“. Nuotolinio darbo privalumai gerokai nusveria trūkumus. Laikas pasiruošti naujai darbo erai, kurios pagrindas bus nuotolinis darbas.

Giedrius Katkauskas

(parengta pagal www.crossover.com informaciją)

Lietuvoje kasmet patiria nelaimingą atsitikimą maždaug 4 tūkst. žmonių. Nelaimė darbe gali atsitikti visiems – tiek dirbantiems biure, tiek pramonės sferose. Deja, kai kurie iš jų sunkiai susižeidžia ar net mirtinai susižaloja. Tiesa, daugiausiai nelaimių įvyksta statybos, apdirbamosios pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriuose. Atskleistas ir kitas pavojus žmogaus sveikatai – profesinės ligos. Kasmet užfiksuojama apie 200 atvejų, kai diagnozuojamos profesinės ligos. Jos gali kilti, kai darbe susiduriama su fizikiniais (vibracija, triukšmas) ir ergonominiais (sunkių krovinių kilnojimas, monotoniški judesiais) veiksniais. Nors šių atvejų užfiksuojama nemažai, retas žino, ką daryti, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas ar kai susergama profesine liga.

„Apdraustieji įgyja teisę į ligos išmoką, neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą“

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitiko darbe ar dėl nustatytos profesinės ligos, jis gali tam tikras finansines kompensacijas ar išmokas. Tai gali būti ligos išmoka, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija ar netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šios kompensacijos ir išmokos gali būti skiriamos tuo atveju, jeigu pakeliui į darbą ar iš darbo įvyksta nelaimingas atsitikimas ir kai nustatoma profesinė liga, dėl kurios prarandamos darbo pajamos.

Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka asmeniui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Įvykus pripažintam draudžiamu nelaimingo atsitiko įvykiui ar nustačius profesinę ligą, dėl kurių darbuotojas tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jis gali kreiptis dėl išmokos skyrimo.

Pasak LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apdraustieji įgyja teisę į ligos išmoką, neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Reiškiasi, kad nes jeigu darbuotojas dirba pirmą darbo dieną ir jam įvyksta pripažintas draudžiamasis nelaimingas atsitikimas, jis galės gauti jam priklausančias kompensacijas ir išmokas. Darbuotojas, pasinaudojęs ligos išmokos teise, gaus 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką, dėl kurios reikia kreiptis tiesiogiai į „Sodrą“.

Apdraustieji asmenys gali gauti ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Ji skiriama, kai dėl nelaimės darbe ar kai susergama profesine liga, darbuotojas netenka mažiau kaip 30 proc. darbingumo. Ši vienkartinė kompensacija apskaičiuojama pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.

„Teisė į minėtas išmokas ar kompensacijas prarandama“

Taip pat, LPS „Sandrauga“ informuoja, kad darbuotojui gali būti skiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ją galima gaut tuomet, kai dėl nelaimės darbe ar dėl profesinės ligos netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo. Ši kompensacija mokama kas mėnesį, o termino pabaigą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Į minėtą instituciją reikėtų kreiptis, kai norima nustatyti darbingumo lygį, o dėl ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos – į „Sodrą“.

Tiesa, yra apibrėžti atvejai, kuomet nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais ir teisė į minėtas išmokas ar kompensacijas prarandama. Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstama tuomet, kai apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstomos veikos požymių arba kad ši veika susijusi su administracinių nusižengimu. Taip pat nepripažįstama, kai apdraustasis sirgo liga, kuri nėra susijusi su darbu, kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau ir kai apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas. Būtina paminėti, kad draudžiamuoju įvykiu nepripažįstama, kai prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu to aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus tada, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ taip pat primena, kad jeigu darbuotojas susiduria su prastomis darbo sąlygomis, mobingo apraiškomis, (psichologiniu) smurtu darbo aplinkoje, nesąžininga darbo laiko apskaita ir atlyginimo mokėjimu, jis gali kreiptis į savo profesinę sąjungą, kuri padės išspręsti problemas.

Giedrius Katkauskas