Šiandien Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“, LR susisiekimo ministerijos ir kitų profsąjungų atstovai susitiko su transporto sektoriaus atstovais. Susitikimo metu buvo diskutuojama ir ieškoma sprendimų dėl vairuotojų trūkumo transporto sektoriuje.

„Vienoje įmonėje 113 vilkikų stovi gamyklose“

Pasak vadovo, lietuvių vairuotojų yra labai mažai (vos 15 proc.), o didžiąją šių darbuotojų dalį sudaro iš trečiųjų šalių atvykę žmonės (net 85 proc.). Kaip pasakojama, taip yra todėl, nes lietuvių, norinčių dirbti vairuotojais yra labai mažai – ypatingai jaunesnio amžiaus žmonių. Dauguma Lietuvos piliečių į darbo pasiūlymus atsiliepia tie, kurie yra sulaukę 50-55 metų amžiaus. Šioje situacijoje jau kuris laikas vyrauja problema: vairuotojų trūksta, lietuvių, norinčių dirbti labai mažai. Tuo pačiu, norint įdarbinti žmones, atvykusius iš kitų valstybių, darosi sudėtinga dėl valdžios sprendimų ir ilgų procedūrų. Pasak transporto sektoriaus atstovų, vienoje įmonėje 113 vilkikų stovi gamyklose, tačiau jų paimti negali, nes tiesiog nėra darbuotojų.

LR susisiekimo ministerijos atstovai argumentuoja, kad į Lietuvą norintiems atvykti dirbti žmonėms pagal specialybę papildomų kvotų suteikti nenorima, nes taip sukuriama pigi darbo jėga. Tuo tarpu, jeigu užsienietis, gavęs vizą ar kvotą, yra nepriimamas į darbą, jis atsiduria toje pačioje Lietuvos darbo rinkoje, bet jau nebe pretendentai į vairuotojų pozicijas.

Kęstutis Juknis: „lietuvių vairuotojai eilę metų buvo pastoviai spaudžiami, „drožiami“

Pigios darbo jėgos argumentą transporto sektoriaus atstovai neigia, nes jie labai daug investuoja ir kuria kokybišką produktą. Tačiau, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkui Kęstučiui Jukniui kyla abejonių dėl šio atkirčio į susisiekimo ministerijos argumentą. Pasak pirmininko, kyla labai daug abejonių, kad lietuviams nėra suteikiamos vienodos darbo sąlygos, skirtingai nei iš užsienio atvykusiems asmenims. K. Juknis uždavė klausimą, kodėl Lietuvos piliečiai taip nenori dirbti vairuotojais transporto sektoriuje. „Ar negali būti taip, kad logistikos įmonėse dirbantys lietuvių vairuotojai eilę metų buvo pastoviai spaudžiami, „drožiami“ nešti pelną ir tik pelną, o poilsio ir kitų socialinių garantijų negalėjo gauti?“. Kaip komentavo LPS „Sandrauga“ pirmininkas, „Tokią situaciją turime, dėl to, kad nesirūpinome savo žmonėmis ir nebuvome socialiai atsakingi“. Pritrūkus kvotoms darbuotojams iš trečiųjų šalių, padėtis vis tiek nesikeičia. Transporto sektorius, kuriame dirba apie 17 tūkst. darbuotojų, šiuo metu kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, kad suteiktų galimybę priimti daugiau užsieniečių darbuotojų. Kitos šalys, pajutę tokį stygių, operatyviai – per dviejų savaičių laikotarpį – palankiai sutvarkė teisinę situaciją, kad kuo mažiau būtų kliūčių.

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad transporto sektoriuje teritoriniu ir įmonės lygmeniu veikiančių kolektyvinių sutarčių yra labai mažai. Tai reiškia, kad darbdaviai veltui eikvoja jėgas, vieni bandydami išspręsti šias susidariusias problemas. Darbdavių ir profesinių sąjungų tikslas turėtų būti vienas – nauda ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Pavyzdžių iš užsienio valstybių, kur Vyriausybės spaudžiamos ir profsąjungų, ir darbdavių – yra apstu. Todėl nereikėtų švaistyti jėgų vieniems, bet veikti kartu ir pasiekti savo tikslus.

Giedrius Katkauskas

Šiuo metu Lietuvoje vyksta darbuotojų paieškos karštinė. Žiemos sezonui vis labiau artėjant pas mus, darbą siūlančių skelbimų skaičius didesnis nei pernai. Tai puiki galimybė darbo ieškantiems ar keičiantiems žmonėms. Tačiau ar tai tikrai taip džiugu, nei yra iš tikrųjų?

„Labiausiai trūko transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse“

Pasak Užimtumo tarnybos, dabar Lietuvoje darbo paklausa net 50,8 proc. didesnė nei pernai. Tačiau, kaip teigiama, toks darbuotojų paieškos rekordas nedaro tokios didelės įtakos 189,8 tūkst. darbingo amžiaus šalies gyventojų statusui. Nors ir žmonių, kurie dar neatrado savo darbovietės nuosekliai mažėja (lyginant su praeitais metais, sumažėjo 26,1 proc.), skaičius vis dar išlieka didelis.

Remiantis duomenimis iš Užimtumo tarnybos, darbuotojų labiausiai trūko transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse (5,8 tūkst.). Antroje vietoje pagal darbuotojų deficitą – apdirbamosios gamybos sektoriuje (5,6 tūkst.). Tuo tarpu trečioje vietoje, kurioje labiausiai trūksta specialistų – administracinės ir aptarnavimo pobūdžio darbuose (4,8 tūkst.). Paskutines vietas pagal darbo sritis, kuriose trūksta darbuotojų, užima didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos įmonės.

Tiesa, darbuotojų paieškos paklausa sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse: rugsėjį buvo ieškoma 1,5 tūkst. žmonių, o tuo tarpu spalį – 1,1 tūkst. Tuo tarpu žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklą vykdantys darbdaviai spalio mėnesį darbuotojų ieškojo daug daugiau, nei lyginant su rugsėjo mėnesiu – nustatyta 715 daugiau paieškos skelbimų.

„Nekvalifikuotiems darbuotojams teko mažesnė dalis darbo pasiūlymų“

Vis dėlto, net kas antrame darbo skelbime nurodyta kvalifikuotų darbuotojų, įrengimų ir mašinų operatorių paieška. Labiausiai buvo ieškoma sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, parduotuvių darbuotojų, virėjų, autobusų ir troleibusų vairuotojų. Taip pat trūko dailidžių ir stalių, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojų, sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, statybininkų bei darbininkų izoliuotojų.

Tuo tarpu nekvalifikuotiems darbuotojams teko mažesnė dalis darbo pasiūlymų – 26,1 proc. Šiai darbuotojų grupei priskiriami krovikai, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, pakuotojai (rankomis), prekių krovėjai į lentynas.

Taigi, nors ir mušamas rekordinis darbo skelbimų skaičius, toks reiškinys labiausiai daro įtaką kvalifikuotiems darbuotojams. Ieškoma specialistų iš įvairiausių sričių, kai kur ieškoma vis daugiau ir daugiau. Tuo tarpu kiti, kvalifikacijos neturintys žmonės ar iki šiol neatradę savo darbo vietos, toliau ieško pasiūlymų. Kaip manote, kodėl taip yra: kodėl neturintis kvalifikacijos darbuotojas nori rasti kvalifikuotą darbą, kartu su tokiu atlyginimu? Ką darytumėte nekvalifikuoto darbuotojo vietoje? O gal Jūs irgi niekaip nerandate tinkamo darbo? Pasidalinkite savo nuomonėmis ir įžvalgomis.

Giedrius Katkauskas

Lapkričio 12 dieną, Vokietijos Federalinis Darbo Teismas nusprendė, kad maisto pristatymo paslaugų teikėjai turės išduoti kurjeriams dviračius ir mobilius telefonus, skirtus darbo funkcijoms atlikti. Kitu atveju, šiems darbuotojams turės būti išmokama kompensacija.

Vokietijos Federalinis Darbo Teismas: „Tai prieštarauja pagrindinei darbo santykių teisinei idėjai“

Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Frankfurte su dviračiu dirbantis kurjeris Filipas Šurkas (Philipp Schurk) padavė į teismą maisto pristatymo platformą „Lieferando“. Šis reikalavo, kad platforma turėtų jį aprūpinti pagrindinėmis priemonėmis, skirtomis darbo funkcijoms atlikti.

„Lieferando“ – Amsterdame įsikūrusios bendrovės „Just Eat Takeaway“ dukterinė įmonė Vokietijoje – argumentavo, kad su dviračiais dirbantys kurjeriai platformoje jau ir taip turi savo dviračius ar telefonus, todėl kurjeriams neturėjo būti didelė našta naudotis savo priemonėmis ir įranga. Maisto pristatymo paslaugų teikėja teisinosi, kad kurjeriams siūlė 0,25 eur/val. išmoką, skirtą dviračio remonto išlaidoms. Tačiau, tokia išmoka turėjo būti panaudojama tik įmonės nurodytose taisyklose. Tuo tarpu, tokių panašių lengvatų, skirtų kurjerių telefonų priežiūrai ir taisymui, neskyrė.

Vokietijos Federalinio Darbo Teismo sprendimu, toks kompanijos elgesys „prieštarauja pagrindinei darbo santykių teisinei idėjai, pagal kurią darbdavys privalo aprūpinti sutartai veiklai būtinomis darbo priemonėmis ir užtikrinti, kad jos būtų tvarkingos“.

F. Šurkas komentavo ZDF, Vokietijos nacionaliniam transliuotojui, kad jam yra „be galo džiugu“, kad jam palankų sprendimą priėmė federalinis teismas. Tuo tarpu, Fredis Adjanas (Freddy Adjan), Vokietijos maisto ir maitinimo sąjungos pirmininko pavaduotojas, kuris palaikė F. Šurką ir jo kolegą Aleksanderį Menerį (Alexander Menier), sakė, kad „Tai yra stiprus ir novatoriškas signalas sukurti sąžiningas ir vienodas darbo sąlygas pramonėje“.

LPS „Sandrauga“: „Jauniems žmonėms neuždrausta kurti tai, kas jau sukurta ir veikia“

Vokietijos Federalinio Darbo teismo sprendimo rezultate, dabar maisto pristatymo platformos Vokietijoje nuo šiol yra teisiškai įpareigotos išduoti dviračius ir tinkamus telefonus, per kuriuos galėtų būti gaunami pranešimai ir užsakymai iš darbdavio. Tiesa, toks sprendimas turi išimtį: maisto vežiotojų sudarytame kontrakte gali būti nurodytas reikalavimas turėti savo priemones ir įrangą ir sutinkama gauti tinkamą kompensacinę išmoką. Tačiau teismas nenurodė, kokia išmoka turėtų būti sudaryta. Po tokio teismo sprendimo, „Lieferando“ dukterinės įmonės savininkas „Just Eat Takeaway“ pateikė informaciją, kad planuos galimus pokyčius savo platformoje. Kokius konkrečiai – neįvardijo.

Kol Vokietijoje dirbantys kurjeriai reikalauja sau teisių ir tinkamų darbo funkcijų, Lietuvoje kurjeriai yra pakankamai santūrūs šiais klausimais. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis tikslinimo dėlei pažymėjo, kad kurjeriai su pareiškimu jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Trišalę Tarybą. LPS „Sandrauga“ mano, kad kurjeriai galėtų jungtis ne prie „popierinių“ organizacijų, bet prie faktiškai veikiančių profesinių sąjungų ir rengti įstatymo projektus, teikti juos įstatymų leidėjui. Kaip visur, taip ir Lietuvoje reikia organizuotai, kryptingai ginti savo teises. Jauniems žmonėms neuždrausta kurti tai, kas jau sukurta ir veikia, bet tuo atveju prarandamas laikas ir energija, kas ir atsitiko su Lietuvoje dirbančiais kurjeriais.

Kol kas dar nėra žinoma ar Lietuvoje yra tokia maisto pristatymo paslaugų teikėja, kuri suteiktų savo partneriams transporto priemones ar mobilius telefonus. O ar kurjerius-partnerius tenkina tokios sąlygos – taip pat lieka paslaptimi. Tačiau, kitų valstybių teismų patirtys įrodo, kad visada galima pasiekti sau tinkamų sąlygų, norint gerai ir efektyviai atlikti savo darbo funkcijas. Todėl, jeigu susiduriate su netinkamomis darbo sąlygomis, nesąžiningu ir neteisėtu darbdavio elgesiu, raginame nekentėti ir kreiptis į profesinę sąjungą arba nieko nedaryti, bet, laikas nuo laiko, padejuoti. Gal tai padės?

Giedrius Katkauskas

Šiandien LR sveikatos apsaugos ministerijoje pasirašyta nauja, nuo 2022 iki 2024 metų galiosianti, LNSS šakos kolektyvinė sutartis. Ją pasirašė net 9 profesinės sąjungos, tarp jų – Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Naujoji sveikatos šakos kolektyvinė sutartis apima gydytojus, slaugytojus, farmacininkus ir kitus sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojus. Nuo 2022 m. sveikatos srityje dirbantys žmonės galės dirbti geresnėmis sąlygomis.

LR sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš pasirašymą padėkojo profesinėms sąjungoms už įvykdytą susitarimą tokioje sistemoje, kaip sveikatos. „Kai kalbame apie tokią (sveikatos) sistemą, natūralu, kad visuomenė juda susitarimo keliu“. Taip pat ministras palinkėjo, kad sutartis, pasirašyta tokiu sunkiu laikotarpiu, įvestų tvarumo.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis  tikisi, kad pasirašyta  sutartis sustiprins bendradarbiavimą su valstybės institucijomis. „Pagaliau, kartu su socialiniais partneriais, pasirašėme sveikatos šakos kolektyvinę sutartį. Nors ir buvo nesutarimų, ginčų ir pykčių, vis tiek pasiekėme savo bendrą tikslą: gerinti ir tobulinti socialines garantijas, darbo sąlygas sveikatos srityje dirbantiems asmenims“.

LPS „Sandrauga“ vardu, dėkojame socialiniams partneriams už bendradarbiavimą ir profesionalumą siekiant  bendrų tikslų. Tikimės tolimesnio darbo kartu kuriant ir tobulinant geresnes darbo sąlygas bei skatinant socialinį dialogą