Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ į savo pašto dėžutę sulaukia įvairiausių laiškų iš mūsų narių. Tai būna prašymai įstoti ar pasinaudoti kolektyvinės sutarties socialinėmis garantijomis, pagalbos prašymai, konsultaciniai klausimai apie Darbo teisės klausimus ir situacijas ir daug kitų laiškų. Tiesa, neretu atveju gauname prašymų, kurie nėra labai susiję su profesinių sąjungų veikla ir teisinėmis paslaugomis.

Dažnai atsitinka, kad iš LPS „Sandrauga“ narių gauname įvairių prašymų gauti finansavimą tam tikriems daiktams įsigyti ar kitiems atvejams. Pavyzdžiui, sulaukiame prašymų neginti jų interesų, bet finansuoti naujas langų žaliuzes, sienų apšiltinimą jų darbo vietoje, finansuoti keliones į kitas šalis ar darbui reikalingas specialias aprangas, baldus darbovietės inventoriui atnaujinti. Norime pabrėžti, kad visi šie prašymai ir laiškai yra nagrinėjami, analizuojami. Tačiau, pagrindinis profesinės sąjungos dėmesys yra sutelktas į darbuotojų darbo sąlygų interesų, teisių, darbo užmokesčio gynimą ir jų tinkamą atstovavimą. Tuo tarpu, darbuotojui reikalingas priemones ir reikmenis ir fizines darbo sąlygas turi užtikrinti pats darbdavys. Žinoma, profsąjunga gali padėti žmonės skirdama jiems išmokas dėl nelaimių, susirgimų, artimojo mirties atvejų ir kitų, netikėtų ir problematiškų įvykių. Mes suprantame, kad padėti žmonėms reikia tiek, kiek įmanoma. Tačiau ne visi žmonės tokios pagalbos teikimo reikšmę tinkamai supranta ar priima.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vardu, norime visiems nariams – tiek esamiems, tiek būsimiems – priminti, kad jau kelis metus iš eilės pasirašome Nacionalines kolektyvines sutartis. Sutartis, kurią pasirašė profesinės sąjungos, suteikia galimybę tų profsąjungų nariams pasinaudoti specialiomis 2-omis papildomomis kasmetinėmis atostogų bei 5-iomis sveikatinimosi dienomis, paliekant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Šios sutarties nuostatos galioja biudžetinio sektoriaus, valstybės tarnautojams policijoje, Viešojo saugumo tarnyboje, savivaldybėse dirbantiems žmonėms. Minėtos 2+5 papildomos kasmetinių atostogų ir sveikatinimosi dienos, per kurias paliekamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, nereikalauja jokių paaiškinimų ar medicininių pažymų. Norint pasinaudoti šiomis dienomis, tereikia parašyti mums į elektroninį paštą laisvos formos prašymą. Prašyme tiesiog nurodykite savo vardą ir pavardę, profsąjungos padalinį, savo užimamas pareigas ir kad norite pasinaudoti Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatomis.

Taip pat norime priminti, kad ir kitais metais šios Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos galios ne tik biudžetiniame sektoriuje, bet ir sveikatos šakos, kurios kolektyvinė sutartis bus pasirašyta jau kitą savaitę, ir švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje. Plačiau apie šių sutarčių socialines garantijas ir įstatyminius aspektus padiskutuosime vėliau. Taip pat, jas galime bus rasti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje (www.socmin.lrv.lt).

Taigi, norime dar kartą pabrėžti, kad įvairių baldų, kompiuterinės technikos, langų, remonto darbų finansavimu darbovietėje profesinės sąjungos neužsiima. Visais šiais darbui reikalingoms priemonėms ir sąlygomis turi pasirūpinti darbdavys, bet ne profsąjungos. Jos gali tiesiog atstovauti ir ginti Jūsų darbo interesus ar poreikius darbdaviui. Tačiau žmonės, kurie nori ir prašo, kad profesinės sąjungos pasirūpintų jų fizinio komforto tobulinimu, sveikata ar priemonėmis, neturėtų dėl to įsižeisti. Rūpinkitės savo sveikata, kuri yra ne ką mažiau svarbi mūsų gyvenime, linkime Jums nepersidirbti, neišvarginti savęs darbe, gyvenkite sveiką gyvenimo būdą. Taip pat nepamirškite kreiptis į savo profesinę sąjungą, jeigu darbovietėje susiduriate su psichologinių smurtu ar spaudimu, pažeistomis darbo sąlygomis ir saugumu, netinkamu darbo užmokesčiu, nesąžininga darbo laiko apskaita ir kitais, su Darbo teise susijusiais, atvejais.

Giedrius Katkauskas

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija lapkričio 10 dieną paskelbė plėtros programą 2021-2030 metams. Pagal paskelbtą informaciją, bus tobulinamos valstybinio socialinio draudimo (VSD), piniginės socialinės paramos sistemos ir didinamos mokesčių sistemos progresyvumas. Taip pat planuojama tobulinti užimtumo rėmimo sistemą, didinamas pažeidžiamų asmenų grupių užimtumas, žmonių verslumas. Bus kovojama su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, skatinama socialinio dialogo kokybė ir plėtra.

„Pajamas padidins neįgaliesiems, tėvams, vieniems auginantiems vaikus ar neįgaliuosius, pensinio amžiaus asmenims, nepasiturintiems asmenims“

Kaip sako LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, „Pajamų nelygybė, skurdas ir socialinė atskirtis, ypač tarp senjorų, neįgaliųjų, vienišų ar vaikus vienų auginančių tėvų išlieka opi problema, kurią siekiame spręsti kompleksinėmis priemonėmis“. Pasak ministrės, jau yra parengtas spartesnis pensijų indeksavimas, pradedama mokėti vienišo asmens išmoka. Planuojama tvaresnė pažeidžiamų asmenų integracija į darbo rinką.

Sprendžiant didėlio pajamų atotrūkio tarp asmenų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, ir likusių šalies gyventojų problemą, planuojama didinti pajamas tam tikroms asmenų grupėms. Pajamas padidins neįgaliesiems, tėvams, vieniems auginantiems vaikus ar neįgaliuosius, pensinio amžiaus asmenims, nepasiturintiems asmenims. Taip pat numatoma tobulinti vienišų pensinio amžiaus asmenų ir vienišų neįgaliųjų pajamų, minimalių pajamų apsaugos sistemas, socialinės apsaugos ir su ja susijusios pagalbos teikimo koordinavimą. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija užtikrino valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinis tvarumą.

Siekiant išspręsti didelį pajamų atotrūkį darbo rinkoje, planuojama mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. Taip pat bus mažinamas savarankiškai dirbančių asmenų ir likusių dirbančiųjų disponuojamų pajamų atotrūkis. Tobulins minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo sistemą, didins gyventojų verslumą, stiprins kovą su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu ir didins darbo užmokesčio konkurencingumą viešajame sektoriuje.

Kęstutis Juknis: „Ar ne per ilgas programos laikotarpis, norint įgyvendinti šiuos tikslus ir planus?“

Parengtoje programoje numatoma, kad iki 2030 m. bus tikimasi sumažinti nedarbo lygį šalyje nuo 2,5 iki 1,5 proc. Pasak ministerijos, ji yra „Pasiruošusi sukurti tvarią ir veiksmingą aktyvios darbo rinkos priemonių finansavimo sistemą“. Siekiama skatinti užimtumą žmonėms su negalia, didinti vyresnio amžiaus gyventojų galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Planuojama modernizuoti sistemas į šių laikų atitinkančias standartus, plėtoti savarankišką darbą, sudaryti palankesnes galimybes steigti naujas darbo vietas.

Puiku, kad LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia gerinti situaciją darbų rinkoje. Tačiau, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis iškėlė klausimą: „Ar ne per ilgas programos laikotarpis, norint įgyvendinti šiuos tikslus ir planus? Juk nėra garantijos, kad esamai ministrei bus suteikta galimybė tęsti savo kadenciją ir toliau vykdyti savo planus“. Tuo pačiu, kyla ir kiti klausimai: ar nebus per lėtai vykdomi pakeitimai ir naujovės, ko pasekoje tik labiau atsiliksime nuo kitų Europos Sąjungos šalių? Vis dėlto, laikai sparčiai keičiasi, kaip ir situacija darbo rinkoje, todėl būtina vykdyti pakeitimus sparčiai ir efektyviai, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtis.

Giedrius Katkauskas

Lietuvoje dažnai tenka girdėti ar socialiniuose tinkluose matyti pasipiktinimus policijos pareigūnais, kurie dažnai būna su barzdomis ar atvirai matomomis tatuiruotėmis. Ties šia situacija visuomenė pasiskirsto į tris dalis: viena yra įsitikinusi, kad pareigūnai tarnyboje negali dirbti su barzda, dažyti plaukų ar darytis tatuiruotes atvirai matomose vietose. Kita dalis tiki, kad valstybė modernėja ir Lietuvos policija neturėtų būti atsilikusi, palaikyti tobulėjimą. Na, o trečioji dalis mano, kad tai yra nesvarbu, nes norima, kad pareigūnai tiesiog gerai atliktų savo darbą ir pareigą. Kol mūsų valstybės gyventojai kovoja diskutuodami, Maltos policijos pareigūnai raginami auginti ir nesiskusti barzdų, dažyti plaukus ir lakuoti nagus.

Maltos policijos profesinė sąjunga įsivėlė į ginčą su policijos vadovybe dėl barzdų auginimo ir priežiūros. Dėl kilusių nesutarimų, Maltos policijos pareigūnams buvo pasakyta, kad gali auginti barzdas, dažyti plaukus ir net lakuotis nagus, kol šie dėvi uniformą ar civilių drabužius. Visas šis „šaršalas“ kilo po to, kai įsigaliojo nauja direktyva, pagal kurią visi pareigūnai turi nusiskusti. Kitu atveju, šiems grėstų drausminės nuobaudos.

Pasak Maltos policijos sąjungos (MPU), penktadienį užregistravo skundą, tačiau nesulaukė jokio atsakymo ir pradėjo protesto akciją prieš naują direktyvą, kurią inicijavo Maltos policijos komisaras. Profesinės sąjungos atstovai teigia, kad įsakymas, draudžiantis visas barzdas, neatitinka įstatymo, kuriame nurodyta, kad uniformuoti pareigūnai turi būti tik švariai apsiskutę. Reiškiasi, kad pagal įstatymą, pareigūnai gali auginti barzdas ar barzdeles, tačiau tik tuo atveju, jeigu šios yra prižiūrimos.

Beveik 1,8 tūkst. iš 2 tūkst. pareigūnų narių turinti Maltos policijos sąjunga, siekdama atkreipti aukščiausio rango pareigūnų dėmesį, nuo pirmadienio leido savo nariams dažyti savo plaukus. Taip pat nurodė, kad gali lakuotis nagus, o policijos pareigūnus paskatino nenešioti policininkų kepurių.

Kaip manote, ar Maltos policijos profesinės sąjungos organizuojama protesto akcija nėra bereikšmė? Ar tikrai nėra svarbesnių problemų, kurias reikėtų profsąjungai spręsti? Ar Lietuvos pareigūnams irgi reikėtų uždrausti barzdų auginimą? O gal kaip tik vertėtų leisti policijos pareigūnams jaustis kaip paprastiems civiliams ir leisti atrodyti taip, kaip jiems atrodo gražu? Kadangi šiais laikais tapo įprasta laužyti standartus ir keisti tradicijas, būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę.

Giedrius Katkauskas

(Parengta pagal euronews.com informaciją)

Šiandien, lapkričio 8 dieną, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai, kartu su socialiniais partneriais, pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

Pagal atnaujintą sutartį, 2022 metais didės mokytojų, dėstytojų, neakademinių darbuotojų ir kitų pedagogų darbo užmokestis. Numatyta skirti 12,49 proc. (158,5 mln. Eur) daugiau lėšų. Nustatyta, kad įstaigos darbo apmokėjimo sistema turi būti derinama su profesinėmis sąjungomis. Reiškiasi, kad jei įstaiga, kurioje dirba profsąjungos nariai, nori koreguoti, keisti ar įvesti naują darbo apmokėjimo sistemą, turės tai suderinti su tomis profesinėmis sąjungomis.

Taip pat, kad mokslo metais mokytojams ar kitiems pedagogams be objektyvių priežasčių nebūtų mažinama etato dalis, apibrėžta, kokiomis aplinkybėmis gali būti mažinama darbuotojo darbo laiko norma. Pasak socialinių partnerių, tai yra viena iš priežasčių, kodėl kasmet mažėja tam tikros dalies mokytojų atlyginimai. Numatyta dar viena svarbi šakos kolektyvinės sutarties nuostata. Darbuotojas gali gauti dvi papildomas apmokamas dienas, skirtas sveikatai gerinti.

Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas mano, kad ši sutartis yra geras pavyzdys visoms Lietuvoje esančioms įstaigoms. „Tai yra geras orientyras ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, kaip turi būti vystoma socialinė partnerystė ir palaikomas bendradarbiavimas, dirbant kartu dėl žmonių garantijų ir gerinant darbo sąlygas“.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu dirbate įstaigoje, kurioje yra pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis, ir esate profsąjungos narys (-ė), galite pasinaudoti išskirtinėmis dienomis. 2021 m. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, kurią pasirašė LPS „Sandrauga“, numatyta, kad pagal sutarties 6 ir 7 punktus, profesinės sąjungos nariams priklauso dvi papildomos kasmetinės atostogų dienos ir penkios sveikatinimosi dienos.

Taigi, jeigu norite sužinoti ar Jums priklauso ir ar galite pasinaudoti šiomis dienomis, rašykite mums elektroniniu paštu [email protected]. Laiške nurodykite savo vardą ir pavardę, profesinės sąjungos padalinį, kuriame dirbate ir savo užimamas pareigas. Taip pat primename, kad jei dar nesate pasinaudoję papildomomis atostogų bei sveikatinimosi dienomis, raginame suskubti ir pasinaudoti šia galimybe. Šios dienos nesisumuoja su sekančių metų papildomomis atostogų ir sveikatinimosi dienomis ir, jeigu neišnaudojamos – jos yra anuliuojamos. Tad nelaukite ir paskubėkite pasinaudoti Nacionalinės kolektyvinės sutarties sukurtu gėriu!

Giedrius Katkauskas

Atrodo, kad šiais laikais saugumas kelyje yra savaime suprantama vairuotojų kasdienybė. Tačiau, retai pagalvojame, kokiomis dirbančiųjų pastangomis pasiekiama, kad kelių  kokybė ir saugumas atitiktų šiandien keliamus reikalavimus.

Praeitą savaitę, neapsikentę esamomis darbo sąlygomis Kelių priežiūros įmonėje, žmonės kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą ,,Sandrauga“. Priminsime, kad 2016 metais ši profsąjunga dėl darbo įstatymų pažeidimų iš šios įmonės darbuotojų naudai priteisė virš 300 tūkstančių eurų. „Kelių priežiūros“ įmonėje vadovavo įvairiausi veikėjai, kurie žadėjo dirbantiesiems sunkiai įgyvendinamas perspektyvas. Tačiau, nuo to laiko dirbančiųjų padėtis galimai tik pablogėjo.

„Mūsų įmonės valdžia nusigyveno iki tiek, kad mums metams skiria tik vienas kelnes, kurias turime patys turime ir išsiskalbti, ir išsidžiovinti. Pasižiūrėkite, su kokiomis brangiomis ir prabangiomis mašinomis važinėja įmonės administracija. Juk čia ne privati įmonė…“ – reiškė savo nuomonę įpykę dirbantieji.

Įmonės darbuotojai skundėsi, kad šie kenčia ne tik  dėl darbų saugos pažeidimų, bet ir labai pasigesta normalių darbo higieninių sąlygų nebuvimo. Jie galimai yra priversti valgyti mašinų kabinose, o gamtinius reikalus atlikti ne kaip normalūs žmonės. „Apie kažkokias higienines sąlygas vadybininkai ir pats generalinis (red. pastaba: direktorius) nenori nieko net girdėti… buvo atvažiavę vasarą su chronometrais ir matavo kiek laiko važiuojame, koks mūsų darbo našumas ir t. t.“, – toliau priekaištavo darbuotojai, – „Tačiau, šie pamiršta, kad mes dirbame jau atleistų darbuotojų trigubu krūviu, kad atliekame papildomus darbus, o jie atsisako sumokėti“. Įmonėje dirbančiųjų nuomone, administracija galimai perka naujas lengvasias mašinas, o tuo tarpu jiems į darbą siūlo nusipirkti dviračius ir paspirtukus ir, tikėtina, kad niekas jų nekonroliuoja. „Mes dirbame ne vieną dešimtmetį ir niekas nedavė teisės nė generaliniui (direktoriui), nei vadybininkams su mumis elgtis kaip su gyvuliais, tyčiotis iš mūsų“, – pastebėjo „Kelių priežiūros“ darbuotojai. Taip pat jie pasakojo, kad visi jauni žmonės pabėgo iš darbo ir darbuotojų toliau mažėja. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovų buvo prašoma daryti ką nors, nes taip tęstis toliau nebegali. „Grįšit ant kelių kaukdami“, – galimą įmonės vadovų pasakymą citavo darbininkai dėl darbuotojų trūkumo ir išėjimo iš darbo.

Įmonės dirbantieji papasakojo ir apie sudėtingas situacijas su darbų saugos reikalavimais: kai reikia su trimeriais (žoliapjovėmis) pjauti krūmynus, tikėtina, kad vadovybė visiškai neatsižvelgia į šlaitų statumą, šlapią dangą ir nesaugias darbo sąlygas. Jie galimai mato, stebi, bet nieko nedaro, kad darbas būtų saugesnis. „Mes ne alpinistai – pargriūname ir net susižalojame, tačiau  šiuos atsitikimus tenka nutylėti, nes tuoj pat būsime apkaltinti tingėjimu ir neatsargumu“, – savo mintis dėstė darbininkas. Taip pat darbuotojai užsiminė, kad kai dėl problemų kreipiasi į  vietinius  vadovus, jie jų galimai paklausia „Ką siūlai?“. Iš to kyla kitas klausimas: ką tokie „viršininkėliai“ veikia, jei jie klausinėja ir, tikėtina, nežino, kaip saugiai organizuoti darbą.

Lietuvos profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ teisininkams išklausius  susirinkimo dalyvių problemas, buvo priimti keletas nutarimų. Vienas iš jų – neišsprendus klausimų derybų būdu, imtis kraštutinių, kolektyvinių  poveikio priemonių. Tuo pačiu, šios profesinės sąjungos pirmininkui susisiekus telefonu su  „Kelių priežiūros“ generaliniu direktoriumi, be įvairiausių priekaištų profsąjungai ir darbininkams direktorius pažadėjo susitikti, pasikalbėti ir išsiaiškinti.

LPS ,,Sandrauga“, bet kokiu atveju, suras priemonių ir būdų, kad būtų galima išspręsti išsakytus dirbančiųjų reikalavimus. Primename visiems dirbantiesiems, kad  vienybėje – Jūsų jėga.  Jūsų ir kartu mūsų rankose yra ne tik geresnių darbo sąlygų nustatymas, socialinės garantijos, bet kiekvienos organizacijos viršininko, direktoriaus ar kito vadovo karjera ir likimas.  Kol kas retas vadovas Lietuvoje geranoriškai investuoja į priemones užtikrinančias orų ir saugų dirbančiųjų darbą. Todėl tik nuo mūsų bendrų pastangų keisis situacija ir šioje valstybės valdomoje bendrovėje.

Giedrius Katkauskas

(nuotraukoje daugumos esančių žmonių veidai paslėpti, saugant ir gerbiant jų privatumą, konfidencialumą)