Šių metų spalio 19 dieną LR Seimas priėmė įstatymo straipsnių pakeitimus, pagal kuriuos nepasiskiepiję asmenys, kurie turi reguliariai tikrintis sveikatą dėl koronaviruso, nuo gruodžio 1 dienos nebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Šiuos įstatymo straipsnių pakeitimus vakar, lapkričio 3 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ vienareikšmiškai pritaria įžvalgiam Jo Ekscelencijos LR Prezidento svarbiam sprendimui, užkertant kelią į LR Konstitucijos garantuojamų laisvių varžymą. Lietuvos piliečiai neturi jausti baimės ar prievartos, kai šie turi kitokių įsitikinimų dėl skiepų saugumo ir nauda, kai aplinkui skleidžiama informacija yra labai sunku pasitikėti. Dabar, kai yra labai sunkus laikotarpis, kai visuomenė yra susiskaldžiusi ir joje vyrauja neapykanta, nepasitikėjimas, aukšto pavojaus lygio skurdas, sprendimas vetuoti šių įstatymo straipsnių pakeitimus yra labai savalaikis ir Lietuvos gyventojams suprantamas sprendimas.

Valstybė turi rasti būdą, kaip žmones paskatinti skiepytis, o ne skatinti prievartą ir taip sudėtingoje situacijoje. Keisčiausia yra tai, kad partija, kuri propaguoja laisvę į pasirinkimus, reiškia norą įtvirtinti prievartą kaip skiepų skatinimo priemonę. Tuo pačiu, LR Seimas negali vykdyti akivaizdaus visuomenės skaldymo. Valdantieji įsijautė į diktatūrai būdingą ideologiją, kai labiau orientuojamasi į sankcijas ir draudimus, o ne pozityvių rezultatų siekimo visuomenei. Visi puikiai supranta, kad prievarta pasiekti visuomenės sąmoningumą – labai sudėtinga. Negalime pamiršti, kad valstybė turi gerbti savo piliečių laisves, o ne juos spausti ar kitaip diskriminuoti.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis 15min.lt naujienų portalui sakė, kad LR Prezidento veto „Neleido dar labiau skaldyti dirbančiųjų ir įtampa atslūgo po prezidento sprendimo“.

Daugiau skaitykite:

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/susikirto-del-nemokamu-testu-profsajungos-dziaugiasi-verslas-mato-politizavima-662-1591838

Mobingas – žmonių gyvenimus žalojantis, sveikatą alinantis, darbinius santykius gadinantis grubus žmogaus teisių pažeidimas. Dėl jų žmonės kone kasdien kenčia psichologiškai, stiprėja neproduktyvumas ir bloga atmosfera darbe. Mobingo metu, vykdomas sistemingas grupinis susitarimas daryti psichologinį terorą prieš vieną asmenį. Tokią susidorojimo priemonę dažniausiai naudoja ne tik bendrų darbuotojų grupė, bet ir aukštesnių pareigų, galių turintys asmenys. Nesiimant jokių priemonių, gali įvykti skaudūs ir sukrečiantys įvykiai, kurie kainuoja gyvybę.

„Reikia uždrausti smurtą ir priekabiavimą“

Atkreipdama dėmesį į vis aktyvėjantį mobingą darbe, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė parengė siūlymus, kaip būtų galima pažaboti šį psichologinį smurtą darbovietėse. Pirmiausia, pasiūlyta papildyti LR Darbo kodeksą nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe. Taip pat numatyti priemones, „Kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai, kontrolei, pagalbai nukentėjusiems darbuotojams suteikti“. Siūloma, kad norint atleisti darbuotoją dėl mobingo iniciavimo ir vykdymo, reikėtų remtis atleidimo pagrindu „Dėl smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinį smurtą, bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą“.

Atsižvelgiant į Tarptautinės darbo konvencijos „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“ nuostatas ir siekius, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo uždrausti ne tik mobingą. Manoma, kad reikia uždrausti „Smurtą ir priekabiavimą, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties darbe, apimant darbo vietas viešose ir privačiose erdvėse, su darbu susijusias išvykas, mokymus, renginius ar socialinę veiklą ir su darbu susijusį bendravimą naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis“.

Kęstutis Juknis: „Pagalbos bijo prašyti, nes žino, kad įstatymo sankcijos sunkiai taikomos darbdaviui“

Dėl Lietuvos tam tikrose darbovietėse vykdomo mobingo, Valstybinė darbo inspekcija yra įpareigota nuolatos stebėti padėtį šiuo klausimu, taip pat ir dėl psichologinio smurto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai VDI turės teikti stebėsenos ir priežiūros rezultatų apibendrinimą ne rečiau, nei vieną kartą per metus.

Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas, tvirtai laikosi pozicijos, kad šiuo metu mobingas Lietuvoje yra nekontroliuojamas ir nedelsiant reikia imtis tikrų veiksmų. „Jį (red. pastaba – mobingą) šiuo metu gali vykdyti kada tik panorėję darbdaviai ir nesulaukti jokių pasekmių. O tuo tarpu darbuotojas, prieš kurį vos ne kiekvieną dieną yra psichologiškai smurtaujama ir terorizuojama, pagalbos bijo prašyti, nes žino, kad įstatymo sankcijos sunkiai taikomos darbdaviui“, – komentavo LPS „Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis. Pasak profsąjungos pirmininko, atsakingoms Lietuvos institucijoms trūksta pavyzdžių ir aiškiai suformuluotų kriterijų, kada yra tikrai įvardijamas mobingas. Tokiu atveju, reikia nelaukti ir semtis jos iš užsienio šalių, bendradarbiaujant ir apsikeičiant praktine informacija, o vėliau – taikyti mūsų valstybės atvejams. Tačiau šiuo metu niekas nenori būti pionieriais ir taikyti užsienio praktiką Lietuvoje.

Reikia pažymėti, kad Lietuvos institucijos, nors lėtai ir atsargiai, bet imasi priemonių norint suvaldyti ir numalšinti mobingo apraiškas darbe. Tačiau šiuo metu reikia realių sprendimų, o ne stebėti ir laukti, kol įvyks daugiau tragiškų įvykių. LPS „Sandrauga“ siūlo nelaukti ir aktyviai bendrauti su kitų šalių institucijomis, remtis jų patirtimi, kad darbuotojai galėtų ramiai dirbti, negalvodami, kaip iškęsti šią darbo dieną. Nepamirškite, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ yra pasirengusi Jums padėti dėl mobingo, (psichologinio) smurto ir priekabiavimo darbe. Taip pat  jeigu susiduriate su Darbo teisės pažeidimais, nesaugiomis ir netinkamomis sąlygomis darbovietėje, nesąžininga darbo laiko apskaita, nesąžiningu darbo užmokesčiu ir kitais panašiais klausimais – praneškite mums. Mes saugome Jūsų asmens duomenis ir stengiamės laiku reaguoti į įstatymų pažeidimus.

Giedrius Katkauskas

Daugumai žmonių gali atrodyti, kad Lietuvoje susirasti darbą yra sudėtinga, nes visos vietos užimtos. Tačiau realybė – stebinanti. Per mėnesį užregistruojama maždaug po 66 tūkst. laisvų darbo vietų, o registruotų bedarbių yra daugiau nei 2 kartus – net 195 tūkstančiai. Susidaro dvi mistinės priešingybės: darbo rinka vos ne perpildyta darbo pasiūlymais, bet be darbo esančių žmonių yra ne ką mažiau. Kodėl daug darbo vietų lieka tuščių, nors bedarbių yra beveik 200 tūkstančių?

„Viena svarbiausių priežasčių, kodėl yra tiek daug laisvų darbo vietų – kvalifikacinė darbo neatitiktis“

 Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Gyčio Darulio, darbo rinką iš esmės pakeitė pandemijos laikotarpis. Į prastovas priversti eiti darbuotojai ar savarankiškai dirbantys asmenys, kurie dėl apribojimų negalėjo tęsti savo veiklų, turėjo permąstyti ateities karjeros planus. „Kai kurie nusprendė nebegrįžti į buvusias darbo vietas dėl per mažo atlyginimo, darbo sąlygų ar sunkaus darbo, ypač vyresnio amžiaus darbuotojai ėmė vengti kontaktų dėl baimės susirgti“. Direktoriaus pavaduotojas taip pat mini, kad kai kurie asmenys nenorą dirbti netiesiogiai argumentuoja įvesta tvarka, susijusia su skiepais bei testavimu.

Pagal Užimtumo tarnybos informaciją, viena svarbiausių priežasčių, kodėl yra tiek daug laisvų darbo vietų – kvalifikacinė darbo neatitiktis. Taip pat nepamirštama geografinės padėties priežastys – norint įsidarbinti, atsižvelgiama į darbuotojo gyvenamąją vietą ir kur yra daugiausiai sutelkta laisvų darbo vietų.

 „Mobingas yra be galo pavojingas žmogaus psichologinei sveikatai“, – Kęstutis Juknis

Tiesa, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis teigia, kad yra ir kitų priežasčių, kodėl žmonės nenori dirbti. „Niekam nėra paslaptis, kad įvairiose darbo srityse jau labai daug metų egzistuoja toks reiškinys kaip mobingas. Tai yra psichologinis smurtas ar pastovi negatyvi darbo aplinka, spaudimas ar netiesioginės patyčios“. Pasak profsąjungos pirmininko, šiuos neretus sistemingus reiškinius gali vykdyti ne tik darbuotojo kolegos, bet ir viršesnio sluoksnio darbuotojai ar net patys vadovai. Mobingas yra be galo pavojingas žmogaus psichologinei sveikatai, nes dėl jo asmuo gali prarasti norą toliau ateityje dirbti, bijoti naujų darbo vietų ir naujų kolegų, nenori vėl patirti išnaudojimo ar psichologinių nemalonumų. Žinoma, žmogaus bedarbystę gali lemti ir prastos siūlomų pozicijų darbo sąlygos, gaunamos išmokos, skirtos ieškantiems darbo.

Primename, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ – visada pasiruošusi apginti darbuotojus, kai šie susiduria su prastomis darbo sąlygomis, nesąžiningu darbo užmokesčiu, spaudimu ir prievarta, mobingu. Gerbdami savo skaitytojų privatumą, mes neminėsime įmonių ar organizacijų, kuriose dar ir šiandien elgiamasi piktybiškai ir kenksmingai, naudojant „drakoniškas“ valdymo formas. Kartu su socialiniais partneriais – Valstybine darbo inspekcija – vis dažniau kartu dėsime visas pastangas, kad tokios situacijos baigtųsi ir nepasikartotų. Kviečiame nedvejoti ir kreiptis, rašyti ir informuoti, nes tik kartu galime pasiekti geresnių darbo sąlygų Jūsų darbovietėje. Konfidencialumą – garantuojame.

Giedrius Katkauskas

Jau daugelį metų (net kelis amžius!), atėjus rudenio laikotarpiui, lapkričio 1 ir 2 dienos krikščioniškoje Lietuvoje minimos Visų šventųjų diena ir Vėlinės. Per jas žmonės prisimena savo artimus mirusiuosius, juos pagerbdami maldomis, aplankydami ir sutvarkydami jų amžino poilsio vietas – kapus.

Tiesa, šios dienos turi ne tik krikščioniškų tradicinių šaknų, bet ir rezistencinių, patriotinių savybių. Per Vėlines, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos laikais, jaunimas nevengdavo demonstracijų miestuose, tikinčiųjų procesijomis, o tokia aktyvi veikla dažnai sukeldavo nerimą tuometinei valdžiai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Visų šventųjų diena ir Vėlinės tapo ramybės, mirusiųjų atminimo ir jų kapų lankymo, susikaupimo diena.

Nors ši graži ir Lietuvai prasminga tradicija tęsiasi ir dabar, šiais laikais jau galima pajusti ir kitą kontraversišką atmosferą, kuri gali sukelti kultūrinę priešpriešą. Prieš pat lapkritį, spalio 31 dieną, Lietuvoje vis labiau populiarėja iš tolimųjų vakarų atėjusi Helovino (angl. „Halloween“) šventė. Pagal vertimą, šios dienos pavadinimas reiškia Visų šventųjų vakaras (angl. All Hallows‘ Eve) ir, nors pavadinimas labai panašus į mūsų Visų šventųjų dieną, šventės reikšmė yra kiek kitokia, nei mūsų krikščioniškosios tradicijos.

Helovino paminėjimas yra kilęs ir į Lietuvą atėjęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šią naują ir populiarėjančią tradiciją atnešė filmai, internetas, socialiniai tinklai, iš Lietuvos emigravę ir grįžę žmonės. Helovino metu, dažniausiai vaikai, dėvi įvairius kostiumus siaubo fantazijų, įvairių filmų, knygų, serialų veikėjų tematika ir lanko kitų žmonių namus. Norint gauti saldainių, reikia pabelsti į namų duris ir kai jas šeimininkas atidaro, sakyti „Pokštas arba saldainis“. Ši tradicija Lietuvoje dar nėra įsitvirtinusi, tačiau šou verslas vis labiau populiarina šią tariamą šventę. Pavyzdžiui, skaptuojami moliūgai ir iš jų daromi žibintai, rengiami vakarėliai, kuriuose apsirengiama įvairių veikėjų, numirėlių kostiumais, žiūrimi siaubo filmai, net sukuriamos gąsdinančios situacijos.

Tokia proga pelningai pasinaudoja ir didieji Lietuvos prekybos centrai, nes Helovinas šalyje populiarėja, todėl ir pelnas už šios šventės atributiką didėja. Žmonės siekia efektų, leidžia pinigus kostiumams, daiktams ir priemonėms šia tematika. Visų šventųjų vakaro tema, organizuojami vakarėliai, siaubo filmų seansai, ribotam laikui įrengiamos vietos, kuriose žmonės yra gąsdinami ar kitaip ieško adrenalino pojučio.

Lietuvoje, dėl dirbtinio Helovino populiarinimo, įvyksta tradicijų ir vertybių sankirta. Kaip ir minėta ankščiau, nors pavadinimai yra panašūs, bet Visų šventųjų vakaro (Helovino) ir Visų šventųjų dienos principai yra visiškai skirtingi. Per Heloviną žmonės triukšmauja, kvailioja ir kitaip mini šią dieną. Tuo tarpu, per Visų šventųjų dieną ir Vėlines, žmonės siekia rimties, gyvenimo prasmės apmąstymo, ramybės, meldžiasi už mirusius artimuosius. Todėl kyla klausimas ateičiai: ar nekyla grėsmė jau kelis amžius gyvuojančioms krikščioniškoms tradicijoms? Ar toks naujos šventės atėjimas į Lietuvą nereiškia tautiečių vertybių ir tradicijų stagnavimo ir nuvertėjimo.

Užuot populiarinę Lietuvai visišką svetimą, iš tolimų valstybių atėjusią šventę, kuri trukdo kitoms, priešingoms tradicijų vertybėms, reikia prisiminti mūsų tikrąjį lietuvišką Heloviną – Užgavėnes, kurios šviečiamos visai kitu kampu. Juk šios šventės atributika – persirengimas į iš fantazijos atėjusias būtybes arba gyvūnus, kaukių gaminimas ir jų dėvėjimas, vaikščiojimas per namus ir blynų, saldumynų prašymas. Per Užgavėnes daromos išdaigos, linksmai pramogaujama ir dainuojamos dainos. Kodėl lietuviai nori atnešti svetimą šventę iš tolimųjų vakarų prieš pat ramybės ir rimties dienas, kai jau ir taip yra vos ne tokios pačios esmės šventė? Šio klausimo reikia klausti verslininkų, šou biznio žmonių.

Vis dėlto, dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir prekybininkai. Helovino metu, parduotuvėse galima rasti daug atributikos įvairovės: nuo maisto, saldumynų iki įvairiausių veikėjų ar numirėlių elementų kostiumų ir papuošimų. Tuo tarpu per Užgavėnes, šventės atributikos ir maisto prekybos centruose rasti yra labai sunku, todėl dažniausiai reikia gamintis pačiam. Todėl Heloviną žmonėms, ypatingai jaunimui, švęsti yra daug lengviau, nei Lietuvos tradicines Užgavėnes. Bet ar negalime Užgavėnių padaryti tokia pačia populiaria švente kaip Helovinas ir tik labiau stiprinti savo tradicijas ar jas net tobulinti? Tokiu atveju Lietuvai nereikėtų kopijuoti kitų valstybių kultūrinių švenčių ir Lietuvos kultūra nebus kilusi iš „beždžionizmo“ – svetimų kultūrų atkartojimo ir plėtojimo.

Taigi, pramogos ir šventimas Lietuvoje nėra blogai. Lietuva yra šiaurietiška šalis, kurioje žmonės yra linkę į ramybę, socialinį erdvės palaikymą ir dažnai paniurę dėl savų rūpesčių ar problemų. Todėl tik linksminantis ir pramogaujant galime prašviesinti mūsų gyvenimą ir atnešti daugiau šilumos. Tačiau negalime leisti, kad svetima, iš tolimų valstybių atnešta priešinga kultūra trukdytų mūsų svarbioms ir prasmingoms tradicijoms, kurios reikalauja ramybės, apmąstymų ir prisiminimų. Svetimos šventės priverčia apleisti kitas, mūsų protėvių puoselėtas šventes, tradicijas, kaip kad Helovino populiarinimas vietoje Užgavėnių. Todėl skatinkime mūsų tradicijų plėtojimą ir tobulėjimą, neapleiskime savo tradicijų, nes chaoso įvedimas kenkia tiek žmogaus gyvenimo, t iek visuomenės vystymuisi.

Giedrius Katkauskas

Prastėjanti pandemijos situacija neaplenkė ir Lietuvos kaimyninės šalies Rusijos. Prieš savaitę, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė darbuotojams likti namuose. To priežastis – sparčiai augantis mirčių nuo koronaviruso atvejų skaičius, kuris pasiekė naują rekordą.

„Kasdien buvo užregistruojama daugiau nei 30 tūkst. naujų susirgimų“

Nedarbingumo savaitė prasidės nuo spalio 30 dienos ir tęsis iki lapkričio 7 dienos, o tuo pačiu, Prezidentas savo šalies gyventojus paragino būti atsakingiems ir pasiskiepyti. Rusijos valdžios atsakingos institucijos spalio 20 dieną buvo užfiksavusios kiek daugiau nei 1 tūkst. naujų mirčių atvejų per dieną. Pasak atstovų, tai buvo didžiausias užfiksuotas skaičius nuo pat pandemijos pradžios ir antrą kartą iš eilės perkopia tūkstantinę mirčių ribą.

Rusijos Koronaviruso darbo grupės duomenimis, šalis dėl pandemijos prarado jau apie 226 tūkst. gyvybių ir teigia, kad tai yra didžiausias mirčių skaičius Europoje. Tiesa, kita Rusijos statistikos agentūra, teigia turinti platesnį mirties dėl CoVid-19 apibrėžimą ir apskaičiavo, kad virusas pareikalavo daugiau nei 400 tūkst. gyvybių.

„Medicinos įstaigos buvo priverstos nebeteikti įprastos pagalbos gyventojams“

---

Infekcijų atvejų skaičius taip pat nenumaldomai auga: per pastarąsias septynias dienas, kasdien buvo užregistruojama daugiau nei 30 tūkst. naujų susirgimų. Nurodyti darbuotojams savaitei likti namuose pirmą kartą pasiūlė Ministro Pirmininko pavaduotoja ir ši priemonė bus planuota vykdyti kitą savaitę, kai Rusijoje keturios iš septynių dienų yra valstybinės šventės.

Daugelyje šalies regionų jau yra apribotas dalyvavimas dideliuose viešuose renginiuose, pradėta riboti prieiga į teatrus, restoranus ir kitas vietas. Kai kuriuose valstybės regionuose tam tikriems valstybės tarnautojams ir vyresniems nei 60 metų žmonės taikomi privalomi skiepai. Kituose Rusijos regionuose dėl didėjančio infekcijos plitimo medicinos įstaigos buvo priverstos nebeteikti įprastos pagalbos gyventojams ir susitelkti į koronaviruso pacientų gydymą.

„Ne dėl visko yra kalta tik pandemija“

---

Atėjęs rudens laikotarpis privertė daugumą pasaulio šalių vėl staigiai kovoti su jau beveik 2 metus trunkančia pandemija ir neaplenkė net stipriausių valstybių. Tačiau prie vienos didžiulės bėdos prisidėjo dar kitos ekonominės problemos: drastiškai išaugusios kuro ir kitų žaliavų kainos. Verta paminėti, kad Lietuvoje politiniai sprendimai atsiliepė ir ekonominėms priemonėms, todėl ne dėl visko yra kalta tik pandemija. Tiek Lietuva, tiek kitos šalys kenčia ekonomiškai, darbuotojai praranda darbus, išleidžiami į prastovas ar net nurodyta jiems likti namuose, laikytis karantininių sąlygų.

Kas toliau įvyks, parodys tik ateitis, kuri yra nenuspėjama. Kyla pusiau hipotetiniai, pusiau realūs klausimai: kokias priemones Lietuva yra paruošusi, norint atlaikyti naują bangą? Ar ir mūsų valstybėje bus nurodyti darbuotojams neiti į darbus? Ar tikrai likti namuose yra racionalu? Ar mūsų ekonomika tokį galimą sprendimą atlaikytų? Pasidalinkite savo nuomone ar reikėtų Lietuvai sekti kaimyninių šalių pavyzdžiu ir kokias priemones reikėtų taikyti pirmiausia.

Giedrius Katkauskas