VDI įspėja: nuo lapkričio didėja baudos

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo informacijos iš Valstybinės Darbo Inspekcijos, kad nuo lapkričio 1 dienos didės baudos. Remiantis gauta informacija, didesnės baudos bus skiriamos už darbuotojų saugos, sveikatos ir darbo įstatymų pažeidimus. Toks sprendimas buvo padarytas atsižvelgiant į aktualiausius Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.


 

„Už buvimą neblaiviam, apsvaigusiam darbo vietoje arba pasibaigus darbo laikui yra skiriama dvigubai – iki 60 eurų – padidinta minimali bauda“


Pasak VDI, nuo lapkričio 1 dienos dėl „darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės pažeidimų, kurie yra padaryti pakartotinai, užtrauks juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1400 eurų“. Taip pat kyla bauda už įvykdomą pakartotiną pažeidimą, kuris susijęs su darbų sauga, darbo įstatymais, sveikatos norminiais teisės pažeidimais. Jeigu dėl to galėjo įvykti avarija, nelaimingi atsitikimai ar pnš., juridiniai asmenys ar kiti atsakingi asmenys gali sulaukti nuo 1000 iki 2000 eurų baudos.

blog-11Pranešama, kad darbuotojui, už buvimą neblaiviam, apsvaigusiam darbo vietoje arba pasibaigus darbo laikui yra skiriama dvigubai – iki 60 eurų – padidinta minimali bauda. Ji taip pat gali būti skiriama darbuotojui, kuris vengia pasitikrinti savo blaivumą ar apsvaigimą. Tuo tarpu, už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą minimali bauda yra padidinta iki 300 eurų. Toks padidėjimas įsigalioja ir už darbo laiko apskaitos pažeidimus.


 

„Jeigu fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau neįsiregistravus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, skiriama dvigubai – iki 780 eurų – padidinta minimali bauda“


Fiziniam asmeniui už informacijos nepateikimą VDI apie atsiųstą laikinai dirbti užsienietį į Lietuvos Respubliką yra numatyta administracinė atsakomybė. „Nustačius, kad darbdavys ar kitas atsakingas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 str. 7 dalyje ir 103 str. 2 dalyje nustatytą pareigą pateikti informaciją apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (taip pat ir ES pilietį) VDI per SODROS informacinę sistemą, bus skiriama nuo 360 iki 660 eurų bauda“. Jeigu toks administracinis nusižengimas pasikartoja, galima sulaukti nuo 720 iki 1320 eurų administracinės baudos.

Didėja ir bauda už vertimąsi nedeklaruota savarankiška veikla. Jeigu fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau neįsiregistravus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, skiriama dvigubai – iki 780 eurų – padidinta minimali bauda. Šios baudos galima sulaukti ir tada, jeigu veikla įregistruota mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, tačiau yra nedeklaruojamos pajamos arba deklaruojamos mažesnės pajamos, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.

Baudų didinimas, už darbuotojų saugos, sveikatos ir darbo įstatymų pažeidimus, iš vienos pusės yra suprantamas sprendimas, nes parodoma, kad į pažeidimus atsižvelgiama ir reaguojama. Tačiau iš kitos pusės, baudų didinimas parodo, kad darbo įstatymų laužymo atvejų skaičius auga. Vienas iš būdų, kuris efektyviai skatintų darbdavius laikytis nustatytos tvarkos ir darbo įstatymų, o darbuotojus – nenusižengti, yra didesnis švietimas, informavimas ir bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis.

O ką manote Jūs? Kokie turi būti žingsniai, kad darbo įstatymų laikytųsi tiek darbdaviai, tiek darbuotojai? O gal esate patys pamatę pažeidimą darbo aplinkoje ar net pranešę? Pasidalinkite savo įžvalgomis ir patirtimi.

Giedrius Katkauskas

Šiandien, Spalio 22 d., Lietuvos profesinė Sąjunga „Sandrauga“, kartu su Vyriausybe ir socialiniais partneriais, pasirašė 2022 m. Nacionalinę kolektyvinę sutartį.

Monika Navickienė, LR socialinės apsaugos in darbo ministrė, pasveikino socialinius partnerius su šia diena, kai pagaliau buvo susitarta dėl geresnių darbuotojų sąlygų. „Džiaugiuosi, kad šiandien pasirašysime šią sutartį“. Taip pat ministrė tikisi, kad ateityje profesinės stiprės.

1634903733665

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis komentavo, kad „Tai yra vienas iš svarbesnių žingsnių į vakarietišką Europą, užtikrinant geresnes ir saugesnes sąlygas mūsų darbuotojams“. Taip pat buvo pabrėžta, kad socialinis dialogas ir toliau turi būti vystomas ir stiprinamas.

 

Lietuvos profesinė sajunga „Sandrauga“ džiaugiasi nuveiktais darbais darbuotojų labui is kviečia žmones prisijungti į profesinių sąjungų gretas. Tik kartu galime pasiekti bendrų tikslų ir sukurti geresnes bei saugesnes darbo sąlygas.

Maždaug 3 mln. ES darbuotojų negalės sau leisti šildymo paslaugų

Energijos kainų šuolis paveikė ne tik Lietuvos gyventojus, bet ir visus Europos Sąjungoje gyvenančius žmones. Naujausiais Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) duomenimis, maždaug 15 proc. Europos Sąjungos dirbančiųjų negali įpirkti šildymo. Toks energijos pabrangimas padarė įtaką net 2,7 mln. žmonėms.

Per pastarąjį dešimtmetį situacija prastėjo net 10 ES šalių, o dabar didėjanti elektros kaina gali turėti dar daugiau rizikos nustumti Europos dirbančiuosius į skurdą. Šiuo metu Europos Sąjungoje daugiausiai žmonių negali įpirkti šildymo Kipre – net 45,6 proc. Lietuva šiame sąraše patenka į trečią vietą su maždaug 35 tūkst. (34,5 proc.) skurdžiai dirbančių žmonių, kurie negali sau leisti šildymo paslaugų. Mūsų kaimyninės šalies Latvijos padėtis kiek geresnė – žmonių, kurie neturi pakankamai finansų šildymui, yra 11,3 proc., o Estijoje – 2,8 proc. arba vos 2 tūkst. vargingai uždirbančių gyventojų.


„Tai nepriimtina ir nugali visą minimalios algos esmę“


Įvairios profesinės sąjungos ragina Europos Parlamentą atskirti darbuotojus nuo energijos nepritekliaus. Siūloma į ES direktyvas dėl minimalaus darbo užmokesčio įvesti „padorumo slenkstį“ (angl. „threshold of decensy“). Toks projektas užtikrintų, kad šildymasįstatyme nustatytas MMA garantuotų deramą gyvenimo lygį ir niekada nebūtų mokamas mažesnis atlyginimas nei 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir 50 proc. bet kurios valstybės narės vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat siūlomos pataisos, kad visoje Europoje būtų padidintas darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, skaičius. Europos profesinių sąjungų konfederacijos nuomone, „Tai geriausias būdas pasiekti tikrai teisingą atlyginimą“.

Pasak ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojos E. Lynch, „Europoje yra milijonai mažai uždirbančių darbuotojų, kurie, nepaisant to, kad dirba visą darbo dieną, turi pasirinkti ar šildyti namus, ar tinkamai maitinti šeimą, ar mokėti nuomą. Tai nepriimtina ir nugali visą minimalios algos esmę“.

Europos Sąjungai atėjo laikas nubrėžti ribą ir pasirūpinti, kad minimalus atlyginimas niekada nepaliktų darbuotojų susirūpinusių dėl šildymo įjungimo. Reikia, kad būtų pakeltos kolektyvinių sutarčių normos, kad tai taptų geriausiu būdu į teisingo atlyginimo kelią. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia valstybines įstaigas, neprivačias įmones jų vadovus nedvejoti gėriu, kurią sukuria kolektyvinė sutartis ir pasirūpintų savo darbuotojų sąlygomis.

Giedrius Katkauskas

Ugniagesių svajonė – normalios ir orios darbo sąlygos

Per pastaruosius kelis metus socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose galima vis pamatyti, kai įvairios gelbėjimo tarnybos ar krašto apsauga perka vis geresnę ir modernesnę techniką. Policijai skirti nauji ir greiti automobiliai, moderni ekipuotė, Lietuvos kariuomenės įsigyja karinę techniką, šarvuotos transporto priemones ir panašiai. Atrodo, kad viskas tik į gera – juk Lietuva modernėja. Tačiau šių naujienų komentaruose vis dažniau minimi ugniagesiai, jų darbo sąlygos. Lietuvos visuomenė nevengia pasipiktinimų, kad ugniagesių gelbėjimo tarnyba yra skriaudžiama, jų technika – „antikvarinė“, dažnai gendanti. Pastebima, kad dėl technikos gedimų gali kilti rizika žmonių gyvybėms. Taigi, kokia yra situacija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente?


„Didžioji dalis ugniagesių technikos yra „antikvarinės“ stovėsenos“


Šių metų kovo mėnesį ELTA naujienų agentūros portale pasirodė straipsnis apie Valstybės kontrolės atliktą auditą „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“. Teigiama, kad žmonių, budinčių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų pamainose, yra mažiau, nei būtina, o ugniagesių aprūpinimas net neatitinka minimalių reikalavimų. Pagal atliktą auditą, „38 proc. technikos trūksta valstybinėms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, 29 proc. – savivaldybių priešgaisrinėms pajėgoms, kad jų aprūpinimas atitiktų bent minimalius nustatytus reikalavimus“. Tuo tarpu, didžioji dalis ugniagesių technikos yra „antikvarinės“ stovėsenos. Net 69 proc. savivaldybėse esančių gelbėjimo pajėgų technikai yra daugiau nei 20 metų, o valstybinių gelbėjimo pajėgų 42 proc. technika yra senesnė nei 15 metų.

ugniagesiaiDėl technikos senumo, dažnai atsitinka situacijų, kai ugniagesiai, turėdami vykti į iškvietimą, neužveda transporto priemonių, kartais net sugenda prie pat gaisravietės. Pavyzdžiui, šių metų liepos mėnesį socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame galima pamatyti traktorių, tempiantį sugedusį ugniagesių automobilį. Socialinių tinklų vartotojai komentaruose išreiškė pasipiktinimą, kad dėl neskiriamų pinigų gelbėjimo tarnyboms, rizikuojama žmonių gyvybėmis ir sunaikintu turtu.


Kęstutis Juknis: „Ugniagesiai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą“


Lietuvos ugniagesiai susiduria ne tik su technikos problemomis, bet ir skundžiamasi dėl menko atlyginimo. Pasitaikydavo atvejų, kai ugniagesiai, po kelių parų darbo, dėl susidariusių viršvalandžių būdavo varomi namo, kad tik nereikėtų mokėti papildomai pinigų. Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio, ugniagesiai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą. Tokią karčią realybę patvirtino iš savo patirties, kai reikėjo ginti vieno rajono ugniagesius.

Taigi, socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose matant kitų tarnybų atnaujintą automobilių parką, įrangą ir aprūpinimą, kyla dvejopi jausmai. Iš vienos pusės, labai džiugu, kad Lietuva modernėja. Tačiau kitu atveju, užmirštami kiti sektoriai, kurie yra ne ką mažiau svarbesni. Tik bendromis pastangomis veikdami biudžeto formuotojus galime tikėtis permainų ir kitokio požiūrio.

Giedrius Katkauskas

Ar galimybių pasas yra kliūtis ieškant darbo?

Šiuo sunkiu laikotarpiu Lietuvos gyventojai yra nenustoję ieškoti sau tinkamo darbo, ypatingai tada, kai per buvusį karantiną juos prarado. Nors šiuo metu specialistų trūksta įvairiose darbo srityse, žmones neretai aplanko baimės mintys, kad galimybių pasas gali apsunkinti darbo paieškas. Tačiau ar šios mintys yra realybė?


„Tai nėra kvalifikacinis reikalavimas“


Pasak Užimtumo tarnybos, sulaukiama klausimų ir internete randama informacijos dėl galimybių paso ir jo reikalavimų. Baiminamasi, kad „galimybių pasas darbo ieškantiems klientams apriboja įsidarbinimo galimybes“. Šį ir kitus panašius spėliojimus Užimtumo tarnybos Priemonių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Lijana Vaitkuvienė neigia, kadangi galimybių pasas nedaro įtakos darbo paieškoms. Teigiama, kad tai nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų iškelti ieškant darbuotojų į tuo metu laisvą darbo vietą ir tai negali daryti įtakos sprendimui priimti.

Remiantis Užimtumo tarnybos informacija, Užimtumo įstatyme nėra užsimenama apie tokią darbo pasiūlymo atsisakymo priežastį kaip galimybių paso neturėjimas. Vis dėlto, jeigu asmuo atsisako priimti darbo pasiūlymą remiantis šia priežastimi, jam gali būti taikoma „sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.)“.


„Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių dažniausiai atsisakomi darbo pasiūlymai – per mažas darbo užmokestis“


gpasasJeigu vis dar kyla minčių, kad galimybių pasas yra pagalys į darbo ieškojimo ratus, Užimtumo įstatymas apibrėžia tinkamo darbo pasiūlymų įsidarbinti proceso požymius. Pirmiausiai atsižvelgiama ar yra atitinkama darbo ieškančio asmens kvalifikacija ir kompetencija, kokia yra turima darbo patirtis. Toliau nustatoma ar nėra gautos „oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą“. Paskutinis požymis – pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbovietės apskaičiuojamos kelionės išlaidos. Šios apskaičiuojamos pagal LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį. Ši sąlyga nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.

Užimtumo tarnyba pripažįsta, kad galimybių paso daroma įtaka įdarbinant žmones yra tik vienas iš kriterijų tarpininkaujant įdarbinimo procese. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių dažniausiai atsisakomi darbo pasiūlymai – per mažas darbo užmokestis. Tačiau šiuo atveju verta prisiminti patarlę: „Geriau žvirblis rankoje, negu briedis girioje“. Taip pat ieškantys darbo asmenys dažnai atsižvelgia į susisiekimą su darboviete, patiriamas transporto išlaidas, nors tai vėl gi yra susitarimo reikalas su darbdaviu.

Taigi, pagal nurodytą Užimtumo tarnybos informaciją galima daryti išvadą, kad galimybių pasas neturėtų trukdyti darbo paieškoms. Pirmiausia yra atsižvelgiama į asmens kvalifikaciją, jo charakterio savybes, bendrą tinkamumą pareigoms, sveikatą ir gyvenamąją vietą, susisiekimą. Nors tarnyba ir neigia galimybių paso daromą neigiamą įtaką darbo paieškoms, tačiau visada gali pasitaikyti darbdavių, kurie neatsižvelgę į įstatymus padaro priešingai. Todėl jeigu esate susidūrę su panašia patirtimi, kai dėl galimybių paso nepriimama į darbo vietą, visada galite pranešti atsakingoms institucijoms. Tiesa, darbuotojai visada turi suprasti, kad galimybių paso neturėjimas gali būti ne vienintelė priežastis, jeigu atsisakoma priimti į darbo poziciją.

Giedrius Katkauskas