Bulgarijoje – protestai dėl darbų pozicijų užtikrinimo

Šimtai Bulgarijos angliakasių ir energetikos darbuotojų šių metų spalio 13 dieną protestavo dėl jų darbovietės saugumo garantijų. Žmonės buvo vežami autobusais per visą valstybę į sostinės miestą Sofiją, kur žmonės žygiuodami Vyriausybės būstinės link skandavo žodžius „Mes norime darbų“. Angliakasiai reikalavo Bulgarijos valdžios, kad ši garantuotų jų darbų saugumą, kai Europos Sąjunga nurodė uždaryti kasyklas dėl anglies dioksido emisijų.


„dešimtys tūkstančių žmonių yra ties darbų praradimo rizikos riba“


bulgarijos streikaiProtestuotojai pasakoja, kad Europos Sąjungos duotas laikotarpis, per kurį turi būti uždarytos anglies kasyklos yra per trumpas ir argumentuoja, kad tai padarys daug finansinės žalos skurdesniems, nuo anglies priklausomiems regionams. Dvi didžiausios Bulgarijos profesinės sąjungos, kurios organizavo protestą, teigė, kad jos gina valstybės energijos nepriklausomybę. Taip pat profsąjungos paskleidė įspėjimus, kad dešimtys tūkstančių žmonių yra ties darbų praradimo rizikos riba, jeigu didžiausios anglies kasyklos ir energijos gamyklos, esančios pietryčių Bulgarijoje, užsidarys. Protestuotojai yra pateikę peticiją su maždaug 110 tūkst. parašų, skirtą šalies valdžiai, pareikšdami reikalavimus, kad būtų pratęstas anglimi kūrenamų gamyklų veikimo laikas.


„Anglies dioksido emisijų mažinimas kelia didžiules finansines naštas valstybei“


Beveik pusė elektros tiekimo Bulgarijoje yra pagaminama anglies energijos gamyklose, tuo tarpu 35 proc. pagaminama atominėse elektrinėse. Likusioji dalis yra iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Anglies dioksido emisijų mažinimas kelia didžiules finansines naštas valstybei, kuri šiuo metu turi vieną mažiausių bendrojo vidaus produkto gyventojui rodiklių Europos Sąjungoje. Tačiau, po susitikimo tarp laikinojo Ministro Pirmininko S. Yanev ir profesinių sąjungų vadovais, sužinota, kad Bulgarijos valdžia sutiko, kad anglies energijos gamyklų uždarymas turi įvykti po 2040 metų.

Atsižvelgiant į neramumus dėl darbo garantijų Bulgarijoje, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia žmones kreiptis į savo profsąjungas, kurie susiduria su sunkumais savo darbovietėje. Pavyzdžiui, be svarios priežasties atleidimo iš darbo atveju, dėl darbų saugos pažeidimų, diskriminavimo, neteisingo atlyginimo ir kitų panašių priežasčių.

Giedrius Katkauskas

Jonas Gricius: „Kartu mes pasieksime pergalę“

Šiandien Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kartu su kitų profsąjungų atstovais, dalyvavo susitikime su Valstybine Darbo Inspekcija. Jo metu buvo svarstomi LR Darbo kodekso pakeitimai, išsakomos nuomonės šiuo metu aktualiais klausimais.

Susitikimą moderavo Valstybinės Darbo Inspekcijos vadovas Jonas Gricius. „Mes turime nustoti žudyti žmones“ – komentavo VDI vadovas apie pasklidusią žinią darbų saugos tema. Šį pasakymą lėmė šiandien paskelbta informacija apie darbuotoją, kuris mirė nukritęs nuo pastolių. Tuo pačiu, profesinių sąjungų buvo prašoma padėti Valstybinei Darbo Inspekcijai ir pranešti apie sužinotus pažeidimus darbuose, taip pat ir apie nelegalų darbą, kitą aktualią ir svarbią informaciją.

Pasak VDI vadovybės, pranešimų apie pažeidimus darbe vis daugėja, taip pat ir skiriamų baudų už pažeidimus – maždaug 500 tūkst. eurų. „Mes už tai, kad baudos turi būti atgrasios“ – pabrėžė Valstybinė Darbo Inspekcija, kartu teigdama, kad pažeidimus traktuoja daug griežčiau.

Susitikimo metu buvo analizuojami būtini pakeitimai LR Darbo kodekso 115 straipsnyje. Profesinės sąjungos ir Valstybinės Darbo Inspekcijos vadovai sutiko, kad suminės darbo laiko apskaitos įvedimas turi būti suderintas su darbuotojų atstovais – profesinėmis sąjungomis. Iki šiol suminė darbo laiko apskaita yra įvedama tik atsižvelgus į profsąjungų nuomonę ir dėl to darbuotojai dažnai patiria sveikatos problemų, jie nepailsi ir taip pažeidžiamos darbo sąlygos. Tuo pačiu siūloma, kad esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams turi būti bent du kartus per mėnesį mokamas darbo užmokestis kartu apmokant viršvalandžius.

Profesines sąjungas paragino skleisti žinią apie Valstybinės Darbo Inspekcijos inicijuotą programėlę „Žinok teises“, skirtą išmaniesiems telefonams. Joje galima pranešti ir fotografuoti aptiktus pažeidimus darbe. Naudojantis programėle galima sužinoti apie savo kaip darbuotojo turimas teises, pareigas, darbų saugą, pasitikrinti žinias apie sveikatos ir darbo santykių teises.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ vertina Valstybinės Darbo Inspekcijos ir profsąjungų vykdomą iniciatyvą darbo sąlygų gerinimo tikslais ir socialinės partnerystės palaikymą sprendžiant šiuos aktualius ir svarbius klausimus. Kaip pasakė VDI vadovas Jonas Gricius – „Kartu mes pasieksime pergalę“. Tačiau norint pasiekti geresnių rezultatų ir užsibrėžtų tikslų, būtina bendradarbiauti, nuolatos keistis informacija ir veikti bendromis jėgomis.

Giedrius Katkauskas

Kitų metų biudžetas – jau parengtas

Vakar Vyriausybėje buvo aptartas Finansų ministerijos parengtas 2022 metų valstybės biudžeto projektas. Jame svarbiausiai akcentuojamas valstybės saugumas, planuojamos investicijos į švietimą, ekologiškesnę, aukštos pridėtinės vertės ir inovatyvią ekonomiką. Taip pat planuojama investuoti į skurdo rizikos mažinimą, gyventojų pajamų augimą.

Biudžeto projektas parengtas remiantis rugsėjo mėnesį paviešintu ekonominės raidos scenarijumi. Jame prognozuojama, kad sekančių metų „BVP augs 4 proc., vidutinės metinės infliacijos tempas sulėtės iki 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 8 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.“.


„…visuomenės saugumui planuojama numatyti 304,2 mln. eurų, skirtų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti“


Kaip ir minėta pradžioje, biudžeto projekte planuojama, kad krašto apsaugai bus iš viso skiriami 2,05 proc. BVP (1 mlrd. 176 mln. eurų). Tuo tarpu visuomenės saugumui planuojama numatyti 304,2 mln. eurų, skirtų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti. Pavyzdžiui, testavimui, medikų priedams už darbą su virusu sergančiais pacientais, vakcinoms įsigyti ir garantuoti vakcinavimo procesą.

biudžetasĮ tvarų augimą, aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir pažangą bus investuojama maždaug 2 mlrd. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms planuojama duoti 470,4 mln. eurų, kurie bus skirti startuolių finansavimui, verslo ir mokslo projektams. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų – jais bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas ir skaitmeninė švietimo transformaciją. Tuo tarpu mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas augs nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų.

Parengtame biudžeto projekte planuojama didinti pareigūnų, medikų, švietimo, socialinių ir kultūros darbuotojų darbo užmokesčius. Vadovams, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams numatoma skirti 128,5 mln. eurų, tuo tarpu dėstytojams, mokslininkams, neakademiniams darbuotojams – 28,8 mln. eurų. Kultūros ir meno darbuotojai sulauks 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojai 6,8 mln., o socialinės globos įstaigų darbuotojai – 4,4 mln. eurų.


LR Finansų ministerija: „Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“


Nuo 2022 metų pradžios norima didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį iki 460 eurų. MMA didės 13,6 proc., o NPD – 15 proc. Todėl, Finansų ministerijos nuomone, „tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo augtų 65 eurais“. Verta paminėti, kad didelį indelį didinant neapmokestinamą pajamų dydį įnešė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Pagal 2022 metų biudžeto projektą, „vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų)“. Pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys turės gauti 32 eurų išmoką, skirtą vienišiems asmenims. Šiai išmokai skirta 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, o paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų.

Taigi, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame 2022 metų biudžeto projekte pirmiausia atsižvelgiama į krašto apsaugą. Toliau seka planai investuoti į ekonomikos pažangą, tvarų augimą, mokslą, švietimą ir kultūrą. Nepamirštami ir medikai, pareigūnai, švietimo ir kultūros darbuotojai, papildomai atsižvelgiama į medikų papildomą darbą pandeminės situacijos metu. Bus bandoma kelti MMA ir mažinti skurdo riziką. Kaip manote ar paskirtas biudžetas atitiks lūkesčius? Ar žmonėms bus naudingas darbo užmokesčio pakėlimas? Ar užteks lėšų, skirtų vienišiems ir neįgaliems žmonėms? Parašykite komentaruose, ką manote. Jūsų nuomonė – svarbi ir įdomi.

Giedrius Katkauskas

Santaros klinikų rezidentams – kantrybės išbandymai

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) rezidentai jau ne pirmą kartą yra kreipęsi dėl lėtai vykdomų problemų sprendimų. Gydytojams rezidentams vis dažniau kyla klausimų ar jie tikrai yra lygiaverčiai medicinos įstaigos darbuotojai, nors yra pasirašę terminuotas darbo sutartis. Taip pat besimokančius dirbančius gydytojus neramina gaunamos sąlygos patirčiai įgyti.


„Skundžiamasi dėl spaudimo papildomai dirbti, o šios darbo valandos nefiksuojamos ir neapmokamos“


Nors ir patys rezidentai patvirtino, kad komunikacija su įstaigos administracija vyksta nuolatos, tačiau sprendimai dėl darbo sąlygų gerinimo vykdomi lėtai. Pasak Rezidentų tarybos, „Gydytojai rezidentai kasdien prisideda prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, aktyviai dalyvauja įstaigoje vykdomoje mokslinėje veikloje ir su kolegomis dalinasi naujausiomis medicinos žiniomis“. Taip pat, kaip teigiama, gydytojai rezidentai dirbo specializuotuose COVID-19 skyriuose, kad užtikrintų kuo sklandesnį specializuotų paslaugų teikimą ligoninėje. Todėl rezidentai yra nusipelnę gauti tokias darbo sąlygas, kaip ir kiti medicinos įstaigos darbuotojai.

rezidentaiRezidentų rašte Santaros klinikų administracijai nurodoma, kad apie visiems darbuotojams suteikiamas naudas pranešimai yra gaunami, bet tos naudos nepaliečia pačių rezidentų. Jiems taip pat yra keliami reikalavimai ir suteikiamos atsakomybės, kurios viršija praktines žinias ir kvalifikacijas. Skundžiamasi dėl spaudimo papildomai dirbti, o šios darbo valandos nefiksuojamos ir neapmokamos. Gydytojai rezidentai dažnai negauna priemokų dėl darbo pavojingose sąlygose, nes reali darbo vieta neretu atveju neatitinka jų darbo vietų nustatytuose grafikuose.

Dėl sklandesnio bendravimo tarp rezidentų ir ligoninės, imamasi konkrečių veiksmų: įdarbinama atsakinga specialistė į Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių, kuri jau iš seniau padeda atsakyti į rezidentam rūpimus klausimus, vykdyti būtinus pokyčius. Tiesa, specialistė pati pripažįsta, kad  ne visas problemas, susijusias su rezidentais, galima išspręsti su klinikų administracija. Planuose – pokalbiai su Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo Sveikatos reikalų komitetu apie rezidentūros bazių tinklo plėtimą, nes šiuo metu rezidentų yra per daug.


„…dažniausiai darbo įranga bei apranga rūpinasi patys namuose, perka priemones ir jas remontuoja“


Gydytojai rezidentai yra pateikę problemų sprendimus, kurie pagerintų jų darbo sąlygas. Pavyzdžiui, siūloma rezidentams naudotis darbo privalumais kaip ir kiti įstaigos darbuotojai, reglamentuoti atostogų planavimą, budėjimo grafikų sudarymą, darbo krūvį ir budėjimo tvarką. Siūloma atnaujinti medicinos įstaigos inventorių. Taip pat pabrėžiama, kad „rezidentų naktinio darbo įkainis yra bent 2 kartus mažesnis nei medicinos gydytojo, o įtemptas darbas savaitgaliais yra papildomai neapmokamas“. Gydytojai rezidentai teigia, kad dažniausiai darbo įranga bei apranga rūpinasi patys namuose, perka priemones ir jas remontuoja.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu esate pasirašę darbo sutartį, jūs turite tokias pačias teises kaip ir kiti darbuotojai. Todėl, jeigu susiduriate su problemomis darbe, prastomis darbo sąlygomis, mobingu, spaudimu dirbti papildomas neapmokamas valandas ir esate priversti nekompensuojamai pirkti darbui skirtas priemones, rekomenduojame kreiptis į savo profesinę sąjungą. Linkime priklausyti tai profesinei sąjungai, kurioje galėsite įveikti šiuos sunkumus, aktyviai siekti geresnių darbo sąlygų ir norimų rezultatų.

Giedrius Katkauskas

Rūpinkimės savo psichine sveikata

 

Spalio 10 diena yra Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Savo psichikos būkle reikia nuolatos rūpintis, kadangi tai gali veikti ne tik pačio asmens savijautą, bet ir elgesį su aplinkiniais žmonėmis. Psichinę sveikatą ypatingai gali veikti darbe patiriamas stresas, kuris yra vienas iš dažniausiai pasireiškiančių streso rūšių.


„Vienas iš trijų darbuotojų Europoje yra veikiamas streso darbe“


Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą, „Sveikata yra suvokiama kaip visiškos fizinės, protinės bei socialinės žmogaus gerovės būsena, o ne tiktai padėtis, kuomet nesergama jokia liga ar neturima jokios negalios“. Tai reiškiasi, kad net jeigu žmogus neserga ar neturi negalios, jo sveikata gali būti bloga, jeigu šis jaučiasi emociškai ir fiziškai blogai.

Diana Gedminienė, visuomenės sveikatos specialistė, sako, kad šiais laikais žmogus nuolatos gali patirti trijų rūšių įtampą: nervinę, psichinę ir emocinę. Tuo tarpu „Vienas iš trijų darbuotojų Europoje yra veikiamas streso darbe“. Jį gali sukelti problemos šeimoje, nuolatinis gatvės triukšmas, nesutarimai darbe, finansiniai sunkumai, abejonės ir nerimas dėl ateities ar netgi pastovus blogas oras.


„…atsipalaiduoti nemokantys žmonės gali susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis…“


Esant prastai psichinei sveikatai, kurią veikia kasdienė įtampa ir stresas, pasekmės žmogaus organizmui gali būti labai rimtos. Pasak specialistės, žmogui gali silpti nervų sistema, o jos požymiai – galvos skausmai, migrenos priepuoliai, jaučiamas nerimas, naktimis neišsimiegama… Taip pat atsipalaiduoti nemokantys žmonės gali susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, po ilgesnio laiko – skaudėti, durti ar diegti pačią širdį. Dėl prastos psichinės sveikatos būklės gali sutrikti ir virškinimas – susirgti opalige, pasireiškia viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pūtimas. Pasak D. Gedminienės, „Mokslininkų jau įrodyta, kad opinis kolitas – tai streso juodas darbas“.

03.13.20_yoga-on-beach-1080x675Jau esame rašę, kad stresas ir įtampa – mūsų gyvenimo dalis ir jo visiškai atsikratyti neišeis. Tokiu atveju, savo psichikos sveikata galime pasirūpinti pakankamai paprastais metodais. Vienas iš jų – sportas. Šis būdas aktualus tiems žmonėms, kurie dirba įtemptą ir sunkų protinį darbą. Tai gali būti paprastas bėgiojimas ar važinėjimas dviračiu. Sporto metu protas ilsisi, nes užsiimama fizine veikla, tokiu būdu organizmas atsipalaiduoja.


„Norint atsipalaiduoti, bet nevartoti vaistų, antidepresantų, galima išbandyti natūralias priemones, kurios gali efektyviai veikti ir neturėti šalutinio poveikio“


Dar vienas veiksmingas geros psichikos sveikatos būklės palaikymo būdas – karšta vonia ar dušas prieš miegą. Dėl karšto vandens kūno temperatūra nukrenta ir pradedama norėti miego. Tokiu būdu galima sumažinti nemigos įtaką. Norint atsipalaiduoti, bet nevartoti vaistų, antidepresantų, galima išbandyti natūralias priemones, kurios gali efektyviai veikti ir neturėti šalutinio poveikio. Tai gali būti valerijonas, melisos arbata ar kiti augaliniai preparatai, kurie nepadarys žalos organizmui ir neturės šalutinių poveikių.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“  skatina žmones nepamiršti pasirūpinti savo sveikata, leisti sau pailsėti. Jeigu susiduriate su rimtesnėmis psichologinėmis problemomis, raginame nedelsti ir kreiptis į specialistą – psichologą ar psichoterapeutą. Būkime sveiki!

Giedrius Katkauskas