Praėjo pirmasis rudens sezono mėnesis, artėja sunkus laikotarpis Lietuvoje gyvenantiems žmonėms dėl geografinės padėties. Dažniausiai tokiu metu orai slegia niūriomis pilkomis spalvomis ir lietumi, o Saulės spinduliai pasiekia mus vis rečiau ir rečiau. Kartais gali atrodyti, kad nuo oro priklauso ir žmogaus nuotaika: pasirodžiusi Saulės šviesa tarsi pakelia mums nuotaiką, o pilkos debesuotos dienos – šiek tiek nuliūdina, suerzina. Neretai šviesos stygius, pastovi įtampa darbe, mobingo elementai, priverčia kai kuriuos žmones net susirgti depresija, dėl kurios gali atsitikti tragiškos pasekmės. Kaip šiuos žmones suprasti ir kaip jiems padėti?

„…depresija sergantis žmogus tampa išsiblaškęs, nesusitelkęs, irzlus ar net padidėja agresyvumas“

Žmonės, kuriems pasireiškia depresija ir kurie praranda gyvenimo džiaugsmą, dažniausiai slepia savo būseną ir tikrąsias mintis, todėl suprasti juos gali būti sunku. Tačiau, įtarimą gali sukelti nestandartinis ir tam žmogui nebūdingas elgesys. Pavyzdžiui, pradeda dažnai juokauti ar užsiminti apie savižudybę, daug domisi mirties temomis. Toks elgesys gali būti apgaulingas, nes skirtingi žmonės turi skirtingą humoro jausmą ar interesus. Kitas atvejis, kuris gali sukelti didelį įtarimą, yra staigus skolintų daiktų ar įteiktų dovanų grąžinimas. Eilinis asmuo dovanų negrąžina, nes tai gali pasirodyti nemandagu, todėl tai gali būti ryški raudona vėliava, vedanti prie pabaigos.

Jeigu artimojo, draugo ar bendradarbio elgesys staiga pasikeitė ir pradėjo rizikuoti savo gyvybe jam nebūdingose situacijose, į tai reikėtų atkreipti didesnį dėmesį. Verta paminėti, kad depresija sergantis žmogus tampa išsiblaškęs, nesusitelkęs, irzlus ar net padidėja agresyvumas. Jis gali pradėti nesaikingai gerti ar vartoti narkotines medžiagas, kurias pateisina kaip vaistą ar atsipalaidavimo būdą. Jam būdingi nuotaikos svyravimai, nuovargis, emocijų nevaldymas, apetito sutrikimas, neigiamas požiūris į save, veiksmus. Įtariant žmogų, kuris galvoja apie savižudybę, verta paklausti jo šeimos narių, draugų ar tarp jų viskas gerai, ar nepastebimas nutolęs ryšys, ar kas nors neatsitiko. Toks rūpestingas teiravimasis, nuoširdus pašnekesys, gali atskleisti problemas ir greičiau užkirsti kelią galimam tragiškam įvykiui.

Norint padėti žmogui, kuris turi įtartinų ketinimų, visų pirma reikia žiūrėti į šią situaciją rimtai su atsargumu, tačiau jokiu būdu nepanikuoti. Panika tik labiau privers žmogų atsitraukti nuo visų ir papildomai nerimauti. Galima tiesiogiai, bet privačiai, paklausti pačio žmogaus apie šiuos įtarimus, viską pilnai paaiškinant, kodėl kilo tokie klausimai. Tai gali palengvinti situaciją ir anksčiau išspręsti problemas. Pasikalbėdami ir išklausydami, žmogui gali palengvėti, reikia leisti jam išsilieti nepriimant jo žodžių asmeniškai. Asmeniui sutikus, kreipkitės dėl profesionalios pagalbos – padėkite patekti pas psichologą ar psichoterapeutą.

„Nusižudžiusieji nebuvo laidojami kartu su kitais“

Pamename tuos laikus, kai žmonės, atėmę sau gyvybę, būdavo pasmerkiami, o jo artimieji patirdavo didžiulę gėdą, „prakeiksmą“, užteršiamas šeimos vardas. Nusižudžiusieji nebuvo laidojami kartu su kitais, į amžiną atilsį išėjusiais žmonėmis, netgi užkasami už kapinių tvoros. Tokio pasmerkimo priežastis – veiksmai, nukreipti prieš tikėjimą, gyvybės esmę. Žmonės, praradę gyvenimo norą ir prasmę, buvo laikomi visuomenei nepriimtinais bedvasiais ligoniais. Tačiau šiandien yra kiek kitaip: jiems bandoma padėti, grąžinti norą ir prasmę gyventi.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ragina nedelsti ir pasirūpinti savo artimuoju, draugu ar kolega, įtariant tragiškus planus. Jeigu išgyvenate rimtas asmenines problemas, patiriate įtampą (ypač darbe), nedelsiant ateikite pas mus. Jei susiduriate su sunkumais darbe (mobingas, spaudimas, diskriminacija ir panašiai), kviečiame rašyti mums el. paštu ([email protected]) ar skambinti telefonu (+370 655 85311). Bet kuriuo atveju, kartu rasime sprendimą.

Giedrius Katkauskas

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ sveikina visus Lietuvos karius ir visuomenę Krašto apsaugos dienos proga. Ši diena skirta sustiprinti ryšį tarp kariuomenės ir visuomenės ją šviečiant, supažindinant jaunimą su kario profesija, pilietines pareigas ir prievoles valstybei. Labai svarbu mūsų valstybei, kad piliečiai noriai prisidėtų prie Lietuvos apsaugos ir gynybos, jeigu to prireiks.

Skatiname visuomenę atlikti patriotinę mūsų valstybės pareigą ir prisidėti prie šalies saugumo didinimo. Taip pat primename ir raginame žmones kreiptis į profesinę sąjungą, jeigu darbe susiduriama su diskriminacija, mobingu, nesąžiningomis darbo sąlygomis. Neleiskite savęs žeminti, nes Jūs nusipelnėte oraus darbo.

Sveikiname Lietuvos mokytojus su jų profesine švente. Dėka Jūsų, Lietuvos vaikai kiekvieną dieną tampa vis šviesesni ir perspektyvesni. Visais žmonijos gyvavimo laikotarpiais mokytojo profesija buvo svarbi žmonėms, tačiau ne ką mažiau svarbesnė ir šiuo metu.

Dėkojame už Jūsų ryžtą ir pasiaukojimą auginant, mokinant vaikus, rengiant juos savarankiškam gyvenimui. Ypatingai šiuo sunkiu laikotarpiu, kai švietimo metodai yra nepastovūs dėl visiems suprantamų ir žinomų priežasčių. Šiais laikais mokytojui tenka didžiulė atsakomybė už mokinius, dėl to jie dirba pastovioje įtampoje, patiria stresą ar net sulaukia mobingo apraiškų. Deja, tenka pripažinti, kad atsitinka atvejų, kai mūsų pedagogai nebeatlaiko tokio nuolatinio krūvio ir streso.

Linkime mokytojams kuo didžiausios stiprybės, valios, kantrybės ir motyvacijos toliau šviesti mūsų visuomenę. Didžioji dalis Lietuvos ateities priklauso nuo Jūsų, bet norime priminti Jums, kad pasirūpintumėte ir savimi, skirtumėte laiko sau, o svarbiausia – leisti pailsėti. Neleiskite būti spaudžiami ir mobinguojami. Netylėkite ir nekentėkite – kartu mes galime įveikti problemas.

Ačiū Jums, mokytojai!

Nuoširdžiai Jūsų,

LPS „Sandrauga“ pirmininkas

Kęstutis Juknis

Pastarieji du metai pasauliui parodė, kad nuotolinis darbas – įmanomas kasdienis dalykas. Žinoma, laisvėjant ribojimams, po truputį grįžome vėl į vėžias ir dirbome savo vietose. Tačiau, atėjus rudeniui, pradėjo augti naujų koronaviruso atvejų skaičius, pradedamos diskusijos apie karantiną. Todėl nuotolinis darbas gali vėl greitai tapti kasdiene rutina. O kaip tinkamai suformuoti ir sudaryti sąlygas dirbti iš namų, kad nekiltų nesusipratimų ir problemų?

Norint dirbti iš namų, visgi reikia darbo metodą užfiksuoti abejoms šalims priimtinu būdu. Tai gali būti prašymas (raštiškas ar elektroninis), pasirašytas susitarimas, ar darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Toks darbo metodo užfiksavimas reikalingas tam, kad būtų galima išvengti nesusipratimų ir papildomų, galvą spaudžiančių, problemų. Žinoma, to reikalauja ir Darbo kodeksas. Forminant nuotolinio darbo sąlygų pritaikymą, būtina nurodyti vietą, iš kurios darbuotojas turės dirbti. Darbdaviui yra labai svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis darbuotojams dirbs. Pavyzdžiui, atsižvelgti į garso izoliaciją nuo pašalinių garsų, pasiekiamumą, interneto ryšį, produktyvumo ir dėmesio išlaikymą…

Tuo tarpu, kalbant apie oficialias nuotolinio darbo taisykles, būtina į jas įtraukti darbo nuotoliniu būdu trukmę, pradžią ir pabaigą, sudaryti laiko apskaitą, sutarti darbo saugą, apmokėjimą. Taip pat ir bendravimo su klientais ir kolegomis telefonu ar elektroniniais laiškais terminą, pasiekiamumo valandas. Jeigu darbdavys nenurodė ir nėra būtinybės darbo atlikinėti po darbo valandų, darbuotojas to daryti neturėtų. Būtina paminėti, kad pagal Darbo kodeksą, jeigu darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, patiria papildomų išlaidų darbo reikmėms ir priemonėms, jų įrengimui, darbdavys privalo tas išlaidas kompensuoti. Tačiau šias išlaidas ir jų apimtis reikia aptarti su pačiu darbdaviu susitarimo būdu ar nurodant taisyklėse. Gali pasitaikyti atvejų, kai darbdavys nesutinka kompensuoti šias patirtas išlaidas. Tokioje situacijoje, darbuotojui reikėtų kreiptis į profesinę sąjungą, kuri padės išspręsti šį nesutarimą.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“  primena, kad pagal Darbo kodeksą, darbuotojas gali darbdaviui pateikti prašymą dėl 20 % savo darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Šį prašymą gali teikti darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų amžiaus, vieni auginantys vaiką iki 14 metų amžiaus, auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų amžiaus. Taip pat ir darbuotojai, kurių prašymas dirbti nuotoliniu būdu yra pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada ir besilaukiančios (neseniai pagimdžiusios, krūtimi maitinančios) darbuotojos.

Taigi, jeigu vėl ateis laikas darbui iš namų, atsiželgdami į šiuos patarimus, dirbti bus galima daug ramiau ir sklandžiau. Prisiminkite, kad jeigu kyla kokios nors problemos ar ginčai su darbdaviu – nelaukite, nedvejokite ir kreipkitės į profesinę sąjungą. Tokiu būdu sutaupysite laiko ir efektyviau išspręsite problemą.

Giedrius Katkauskas

Tikriausiai dažnai moksleiviams ir studentams tenka išgirsti kalbas apie savanorystę ir jos naudas. Savanorystė įvairiose veiklose ir organizacijose gali būti tikrai naudinga tiek asmenybės tobulėjime, tiek ateities karjerai.

„Lietuvos darbdaviai labai vertina žmones, kurie yra pasižymėję savanoriška veikla praeityje ar dabartyje“

Savanorystė – veikla, kurioje pagelbėjama įvairiems žmonėms ar organizacijoms susitvarkyti su tam tikromis situacijomis, renginiais, darant gerus darbus. Dažniausiai vietoje atlygio įgaunama daug naudingos ir tobulėti padedančios patirties. Susipažįstama su įvairiais žmonėmis, kuriuos vienija bendros vertybės, interesai ir požiūriai. Išmokstama labiau pasitikėti savimi, tobulėja socialiniai įgūdžiai, atsiveria durys į naujas ateities galimybes. Taip pat jeigu norima stoti į aukštąją mokyklą, už savanorišką veiklą pridedamas aukštesnis stojimo balas. Taip padidinama galimybė patekti į norimą aukštąją mokyklą ir siekti tolimesnių ateities karjeros planų.

Vis dėlto, savanorystės naudos neapsiriboja vien tik asmenybės tobulėjimu, ryšiais su įvairiais žmonėmis ir aukštosiomis mokyklomis. Lietuvos darbdaviai labai vertina žmones, kurie yra pasižymėję savanoriška veikla praeityje ar dabartyje. Tai palengvina procesą renkantis profesiją ar darbinantis į norimą darbo profesiją, nes atsižvelgiama į turtingą gyvenimo aprašymą. „Kur stoti“ žurnalo straipsnyje apie savanorystę rašoma, kad Lietuvoje progresyvios įmonės yra taip pat socialiai atsakingos. Todėl jų „vadovams įrašas CV (red. pastaba – gyvenimo aprašyme) apie savanorišką veiklą sako, kad jūs savo vertybėmis esate artimas įmonei, be to – nesate vien tik į savo naudą orientuotas individas, jus motyvuoja ir kiti dalykai“. Nors įmonių vadovams svarbu darbuotojų užduočių atlikimas, tačiau jos irgi turi vertybes, kurių yra labai laikomasi. Savo sugebėjimus, įgytus iš savanorystės, galėsite lengvai pritaikyti savo darbo pozicijoje, o darbdaviams tai yra svarbu.

Savanoriška veikla atspindi Europos vertybes ir tikslus. Savanoriaudami žmonės gali įrodyti ne tik sau, bet ir kitiems, kad patirtis iš šios veiklos yra neįkainojama ir labai pravers ateityje. Užsiimant šiais gerais darbais mes kuriame pažangesnę, geresnę Lietuvą ir savo šviesią ateitį.

Giedrius Katkauskas