Visi ženklai rodo, kad prasideda juodasis ekonomikos ciklas

Visuomenė ir ekonomika vystosi cikliškai ir patirdama įvairių veiksnių poveikį, išgyvena tai pakylėjimą, tai nuosmukį. Pandemija buvo vienas didžiausių šokų mūsų visuomenėms ir ekonomikoms nuo Antrojo pasaulinio karo. Kaip atsakas į tuomečius įvykius, buvo Maršalo plano parama pokario Europai ir gerovės valstybių kūrimas. Tačiau dabartiniai valdžios mėginimai gaivinti ekonomiką, sukels didžiulę socialinę atskirtį.
Visoje Europoje pandemija ir dėl jos įvesti karantinai paskatino įvairias tendencijas, tokias kaip automatizacija bei ekonominė nelygybė. Ir nors per karantinus visi politiniai nesutarimai, atrodo, buvo pamiršti, prieš pandemiją jausta įtampa niekur nedingo. Pagalbos programos dabar jau eina į pabaigą, o tai reiškia, kad „atsigavimo vasara“ gali užsitęsti net iki žiemos, ir šis laikotarpis pasižymėtų didėjančiu pajamų skirtumu ir socialine nesantaika.
Per pandemiją apie ekonominę nelygybę buvo daug kalbama, bet mažai kas daroma. Europoje populiarūs protestai, tokie kaip Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas – įžiebtas prezidento Emmanuelio Macrono plano sumažinti degalų vartojimą, padidinant jiems taikomus mokesčius – ir viešojo sektoriaus streikai prieš darbo reformas Graikijoje nutilo.Tačiau tai tėra miražas. Nors užsikrėtimo baimė ir judėjimo ribojimai sustabdė protestus gatvėse, ekonomistai teigia, kad juos motyvavusios nuoskaudos niekur nedingo, ir, manoma, kad su laiku jos tik gilės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikta apklausa, parodė, kad net 40 proc. atsakiusiųjų dėl koronaviruso susidūrė su kokiais nors sunkumais darbe, įskaitant ir darbo užmokesčio sumažinimą bei prastovas.
Jau dabar esame reiškinių liudininkai, kuomet suvokiama nelygybė, kartu su pajamų mažėjimu, skatina nuoskaudas ir socialinius neramumus, o šie neramumai patys padaro ekonominės žalos.
Sunku vertinti, kad teisingi, tiek Lietuvos, tiek ES sprendimai nulėmę, kad didžioji dalis šių pinigų buvo skirta ne neatidėliotinai pagalbai, bet pastangoms kurti žaliąją ekonomiką ir ruošis skaitmeniniam amžiui. Politikai yra dažnai kritikuojami dėl jų negebėjimo ruoštis ateičiai. Tačiau kovai su pandemija skirtus pinigus skirdamas ekonomikos pertvarkymui, rizikuojame paaukoti dabartį dėl ateities.
Pagal Politico.eu. ir The Economist parengė Vytautas Mikalauskas
May be an image of 1 person, standing and outdoors

Nejaugi tūkstantinė minia protestavo be reikalo?

Skiepų klausimas buvo tik vienas iš daugelio priežasčių atvedusių žmones į mitingą prie Seimo. Taikūs protestai dėl visuomenę audrinančių klausimų populiarūs vakarų pasaulyje, visur kur yra brandi demokratija ir aktyvi pilietinė visuomenė.
Migrantų krizė pasienyje, visuotinio karantino ir naujų ribojimų baimė, bei demonstratyvus vienos teisingos nuomonės protegavimas įaudrino žmones. Įvykęs mitingas tai tarsi lakmuso popierėlis įrodantis, kad Lietuvių tauta gyva ir yra daugybė neabejingų žmonių. Be to tai požymis, kad pasiekta visuomenės kantrybės kritinė masė ir didžioji dauguma žmonių nebegali ramiai taikstytis su valdančiųjų nesugebėjimu spręsti esamų problemų.
Viskas susidėjo: ir migrantai, ir ekonomika, ir užsienio politika. Viskas susikaupė. Natūralu, kad socialiniai reikalavimai greitai tampa politiniais. Nuo to koks bus politinis kursas, priklauso mūsų visų gyvenimas ir politikai turėtų atsižvelgti ką jiems sako žmonės. Akivaizdu, kad jei šiandien nusisuki tu, rytoj bus nusigręžta nuo tavęs. Gal būt tai sunkios ir skausmingos demokratijos pamokos, padėsiančios pamatus geresnei Lietuvai.
Jei politikai mąsto kaip kovoti su minia, o ne kaip su ja kalbėtis, jei randama vis naujų žeminančių epitetų žmonėms vien dėl to, kad jie kitaip mąsto ir elgiasi, valstybė pasmerkta eiti pražūties keliu. Pažymėtina, kad nei premjerė, nei Seimo pirmininkė, nei kiti asmenys, kuriuos garsiai kvietė mitinguotojai, kalbėtis neišėjo.
Nereikia daug proto, kad įžeidžiančiais ir lengvabūdiškais pasisakymais suskaldytum visuomenę į dvi dalis ir svetimomis rankomis žarstant žarijas, vaidinti didelius patriotus. Proto reikia tariantis, ieškant dialogo ir sugebant suvienyti žmones, kad patys suprastų, jog kiekvienu poelgiu ir sąmoningumu atsako už savo ir kitų piliečių sveikatą pandemijos akivaizdoje. Dabartiniai valdantieji turėtų prisiimti atsakomybę, dėl to kad stokodami strateginės įžvalgos, Lietuvą atvedė į sudėtingą krizių aklavietę. Panaudodami jėgą prieš tuos kurie reiškia savo kritiką ir nepritarimą esamiems sprendimams brėžia takoskyrą tarp Lietuvos žmonių, kuomet mums labiausiai reikia vienybės.
Tik ar politikai, pamins arogantiškas nuostatas, kad kalba su antrarūšiais žmonėmis ir įsiklausys į tuos, kurie siekia būti išgirsti.
Kęstutis Juknis LPS „Sandrauga“ pirmininkas
May be an image of standing

Darbo santykiuose prievartos būti negali

Susidurdami su daugybe užklausų ir nusiskundimų, dėl vakcinacijos ir skiepų reikalavimų dalinamės informacija.
Norime akcentuoti, kad skiepai nėra privalomi ir nuo darbo, vien dėl to, kad nesiskiepijate negalite būti nušalintas nuo darbo. Tiesiog turite turkite testuotis ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų ir pateikti neigiamą testo rezultatą ar galiojantį galimybių pasą darbovietėje atsakingam asmeniui.
Nuo šiol periodiškai testuotis reikės darbuotojams, dirbantiems krovinių tarptautinio vežimo, viešojo transporto ir keleivių vežimo įmonėse, taip pat asmenims, užsiimantiems laisvalaikio ir pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas). Reikalavimai palies ir viešojo maitinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos sektorius. Taip pat sveikatą periodiškai tikrintis privalės viešojo administravimo subjektų darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai bei darbuotojai, kurių veikla susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu.
Remiantis Liepos 26 dieną įsigaliojusiu Vyriausybės nutarimu, darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių, atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę.
Jeigu tokių galimybių nėra, darbdavys nušalina jį nuo darbo, nemokėdamas jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol darbuotojas pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.
Norime atkreipti dėmesį, kad ribotas įvairių paslaugų teikimas gyventojams neturintiems galimybių paso kol kas nėra priimtas ir Seimas svarstys šį klausimą rugpjūčio 10 dieną. Kviečiame būti budriais ir atsakingais nepasiduodant darbdavių provokacijoms.
Jei darbuotojas priklauso darbuotojų sąrašui, kuriam privalomas periodinis testavimas ir darbuotojas atlieka testus nurodytu laiku ir pateikia rezultatus, niekas negali jo versti skiepytis, užgaulioti ir be priežasties nušalinti nuo darbo. Susidūrus su tokiomis problemomis galite kreiptis el. paštu [email protected]
Vytautas Mikalauskas
No photo description available.

Gal užteks žaisti valstybę be sienų?

Principingumas ir siekis išlikti suverene valstybe turi savo kainą. Juk esame ta tauta, kuri savo laisvės troškimu išjudino SSRS pamatus ir iškentė blokadą, be pripažinimo, be palaikymo ir kęsdami kankinančią nežinomybę.
Vykdydami savo įsipareigojimus ir stengdamiesi būti patikimais NATO partneriais ženklią dalį savo BVP skyrėme krašto apsaugai, bet nė vienas iš krašto apsaugos analitikų, buvusių valstybės vadovų ir aukščiausių nesuvokė, kad ne pozicinį ir ne ugnies linijų karą teks kariauti. Hibridinio karo akivaizdoje ne tik nesugebame apsiginti, duoti atkirtį, nes esame pasimetę. Piliečių susiskaldymas ir nepasitenkinimas ir yra priešo tikslas. Patikrintos teorijos, kad įmanoma sugriauti valstybę be ginkluoto konflikto ir įsikišimo – pildosi mūsų akyse. Kiekviena pradelsta diena – tai dar vienas smūgis mūsų valstybingumui.
Atrodo kad iki šiol buvę vadovai neįžvelgė galimų nacionalinių grėsmių, o buvusios vyriausybės nebuvo suinteresuotos kovoti su kontrabanda. Daugelis vidaus reikalų ministrų švaistė brangų laiką, o jų reformos padarė daugiau žalos, nei naudos tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybai, tiek policijai. Net keista, jog buvę policininkai tapę politikais dabar pasidarė didžiausiais kritikais.
Europos komisijos atstovei paskelbus, kad tvoros nebus finansuojamos, ignoruojamas ir be reikalo nuvertinimas Vengrijos pavyzdys. Niekas negali paneigti, kad operatyviai pastatytos užtvaros ir kitos priemonės išgelbėjo Vengriją nuo nelegalų krizės.
Globalios Lietuvos ir liberalistinės idėjos „Lietuva be sienų“ tapo muilo burbulu, kurio sprogimas turės ilgalaikes pasekmes ir sukels negrįžtamus padarinius šalies socialiniam, ekonominiam ir politiniam gyvenimui. Esame arti virsmo taško, kurį pasiekus mūsų gyvenimas nebus toks kaip ankščiau ir tapsime tradicinę Lietuvišką gyvenseną ardančių aplinkybių įkaitais ir prarasime teisę būti savo šalies šeimininkais.
Masinė psichozė ignoruojant sienų apsaugą ir atviras savo suvereniteto nesaugojimas yra nusikalstamas aplaidumas. Galime ant pirštų suskaičiuoti politikus kurie reiškė savo pozicijas ir turėjo idėjų dėl sienų apsaugos stiprinimo, kaip vieno kertinių nacionalinio saugumo garantų, bet ir tie buvo neišgirsti.
Svarstymai, kad per nepriklausomybės trisdešimtmetį nepasistatėme fizinės sienos turi ir gilesnę potekstę dėl kurios galimai kontrabandos verslo gijos driekiasi į aukštų valdininkų ir Seimo koridorius. Jei ekonomistai paskaičiuotų, kiek dėl kontrabandos srauto nebuvo surinkta mokesčių, tai per nepriklausomybės laikotarpį jau būtų atsipirkę kelios sienos.
Pačios sienos statyba neturėtų būti pasipelnijimo šaltinis vienai ar kitai įmonei. Tokio mąsto valstybinis projektas turėtų kurti darbo vietas pasienio regionų gyventojams ir mažinti socialinę atskirtį. Nesinorėtų, kad tai taptų amžiaus statyba, o sekdami Vengrijos pavyzdžiu užtvarą pastatytume operatyviai.
1918 metais Lietuvai užteko tik 20 vyrų, kurie pasišventė atkurti valstybę, nejaugi dabar valdžioje nėra asmenybių, kurios krizės akivaizdoje būtų pasiryžę vienyti žmones, bendram tikslui, kad būtų apgintas valstybės suverenitetas. Ta diena, kuomet padėsime pirmąją simbolinę plytą, taps istorine, nes išsaugosime Lietuvą ateities kartoms.
Kęstutis Juknis LPS „Sandrauga“ pirmininkas
May be an image of outdoors

Ar nesiskiepijantys darbuotojai taps mobingo aukomis

Pastarosiomis savaitėmis kylant įtampai dėl privalomosios vakcinacijos įvedimo ir girdint politikų ir aukštų valstybės tarnautojų pareiškimus, kad tai neišvengiama būtinybė, kyla pamąstymai: koks gyvenimas laukia darbuotojo, kuris dėl vienų ar kitų priežasčių pasirinks nesiskiepyti.Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos Delta atmainos plitimą Lietuvoje, nuo liepos 26 d. įsigalioja papildytas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis. Reguliariai tikrintis sveikatą privalės COVID-19 nepersirgę ir nepasiskiepiję tam tikrų sektorių ar veiklos sričių darbuotojai. Atsisakius ar dėl kitų priežasčių neatlikus privalomo periodinio testavimo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo. Testavimas vykdomas valstybės lėšomis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio teigimu jei būtų buvusi pasirinkta priverstinės vakcinacijos tvarka, dalis neapsisprendusių dėl skiepo žmonių būtų nublokšti į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų. Pirmininko nuomone, reikėtų gilintis į priežastis, kodėl gyventojai vengia skiepytis, o ne ieškoti socialinio spaudimo priemonių priverstiniam pasirinkimui.
Nors liepos 26 dieną Valstybinė darbo inspekcija išleido įsakymą dėl psichosocialinės rizikos vertinimo ir mobingo prevencijos įstaigose ir organizacijose, sunku pasakyti, ar sausos valdiškos rekomendacijos padės išspręsti nesusikalbėjimo ir engimo problemą organizacijose. Jau dabar daugėja atvejų kuomet atsisakę skiepytis, ar dar nepasiskiepiję darbuotojai iš darbdavių ir kolegų pusės patiria spaudimą ar net paniekinančius ir įžeidžiančius veiksmus. Jei darbuotojas priklauso darbuotojų sąrašui, kuriam privalomas periodinis testavimas ir darbuotojas atlieka testus nurodytu laiku ir pateikia rezultatus, niekas negali jo versti skiepytis, užgaulioti ir be priežasties nušalinti nuo darbo. Susidūrus su tokiomis problemomis galite kreiptis
el. paštu  [email protected]
May be an image of one or more people and text