Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) rezidentai jau ne pirmą kartą yra kreipęsi dėl lėtai vykdomų problemų sprendimų. Gydytojams rezidentams vis dažniau kyla klausimų ar jie tikrai yra lygiaverčiai medicinos įstaigos darbuotojai, nors yra pasirašę terminuotas darbo sutartis. Taip pat besimokančius dirbančius gydytojus neramina gaunamos sąlygos patirčiai įgyti.
„Skundžiamasi dėl spaudimo papildomai dirbti, o šios darbo valandos nefiksuojamos ir neapmokamos“
Nors ir patys rezidentai patvirtino, kad komunikacija su įstaigos administracija vyksta nuolatos, tačiau sprendimai dėl darbo sąlygų gerinimo vykdomi lėtai. Pasak Rezidentų tarybos, „Gydytojai rezidentai kasdien prisideda prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, aktyviai dalyvauja įstaigoje vykdomoje mokslinėje veikloje ir su kolegomis dalinasi naujausiomis medicinos žiniomis“. Taip pat, kaip teigiama, gydytojai rezidentai dirbo specializuotuose COVID-19 skyriuose, kad užtikrintų kuo sklandesnį specializuotų paslaugų teikimą ligoninėje. Todėl rezidentai yra nusipelnę gauti tokias darbo sąlygas, kaip ir kiti medicinos įstaigos darbuotojai.
Rezidentų rašte Santaros klinikų administracijai nurodoma, kad apie visiems darbuotojams suteikiamas naudas pranešimai yra gaunami, bet tos naudos nepaliečia pačių rezidentų. Jiems taip pat yra keliami reikalavimai ir suteikiamos atsakomybės, kurios viršija praktines žinias ir kvalifikacijas. Skundžiamasi dėl spaudimo papildomai dirbti, o šios darbo valandos nefiksuojamos ir neapmokamos. Gydytojai rezidentai dažnai negauna priemokų dėl darbo pavojingose sąlygose, nes reali darbo vieta neretu atveju neatitinka jų darbo vietų nustatytuose grafikuose.
Dėl sklandesnio bendravimo tarp rezidentų ir ligoninės, imamasi konkrečių veiksmų: įdarbinama atsakinga specialistė į Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių, kuri jau iš seniau padeda atsakyti į rezidentam rūpimus klausimus, vykdyti būtinus pokyčius. Tiesa, specialistė pati pripažįsta, kad ne visas problemas, susijusias su rezidentais, galima išspręsti su klinikų administracija. Planuose – pokalbiai su Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo Sveikatos reikalų komitetu apie rezidentūros bazių tinklo plėtimą, nes šiuo metu rezidentų yra per daug.
„…dažniausiai darbo įranga bei apranga rūpinasi patys namuose, perka priemones ir jas remontuoja“
Gydytojai rezidentai yra pateikę problemų sprendimus, kurie pagerintų jų darbo sąlygas. Pavyzdžiui, siūloma rezidentams naudotis darbo privalumais kaip ir kiti įstaigos darbuotojai, reglamentuoti atostogų planavimą, budėjimo grafikų sudarymą, darbo krūvį ir budėjimo tvarką. Siūloma atnaujinti medicinos įstaigos inventorių. Taip pat pabrėžiama, kad „rezidentų naktinio darbo įkainis yra bent 2 kartus mažesnis nei medicinos gydytojo, o įtemptas darbas savaitgaliais yra papildomai neapmokamas“. Gydytojai rezidentai teigia, kad dažniausiai darbo įranga bei apranga rūpinasi patys namuose, perka priemones ir jas remontuoja.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu esate pasirašę darbo sutartį, jūs turite tokias pačias teises kaip ir kiti darbuotojai. Todėl, jeigu susiduriate su problemomis darbe, prastomis darbo sąlygomis, mobingu, spaudimu dirbti papildomas neapmokamas valandas ir esate priversti nekompensuojamai pirkti darbui skirtas priemones, rekomenduojame kreiptis į savo profesinę sąjungą. Linkime priklausyti tai profesinei sąjungai, kurioje galėsite įveikti šiuos sunkumus, aktyviai siekti geresnių darbo sąlygų ir norimų rezultatų.
Giedrius Katkauskas
Jau esame rašę, kad stresas ir įtampa – mūsų gyvenimo dalis ir jo visiškai atsikratyti neišeis. Tokiu atveju, savo psichikos sveikata galime pasirūpinti pakankamai paprastais metodais. Vienas iš jų – sportas. Šis būdas aktualus tiems žmonėms, kurie dirba įtemptą ir sunkų protinį darbą. Tai gali būti paprastas bėgiojimas ar važinėjimas dviračiu. Sporto metu protas ilsisi, nes užsiimama fizine veikla, tokiu būdu organizmas atsipalaiduoja.
Jeigu artimojo, draugo ar bendradarbio elgesys staiga pasikeitė ir pradėjo rizikuoti savo gyvybe jam nebūdingose situacijose, į tai reikėtų atkreipti didesnį dėmesį. Verta paminėti, kad depresija sergantis žmogus tampa išsiblaškęs, nesusitelkęs, irzlus ar net padidėja agresyvumas. Jis gali pradėti nesaikingai gerti ar vartoti narkotines medžiagas, kurias pateisina kaip vaistą ar atsipalaidavimo būdą. Jam būdingi nuotaikos svyravimai, nuovargis, emocijų nevaldymas, apetito sutrikimas, neigiamas požiūris į save, veiksmus. Įtariant žmogų, kuris galvoja apie savižudybę, verta paklausti jo šeimos narių, draugų ar tarp jų viskas gerai, ar nepastebimas nutolęs ryšys, ar kas nors neatsitiko. Toks rūpestingas teiravimasis, nuoširdus pašnekesys, gali atskleisti problemas ir greičiau užkirsti kelią galimam tragiškam įvykiui.
Dėkojame už Jūsų ryžtą ir pasiaukojimą auginant, mokinant vaikus, rengiant juos savarankiškam gyvenimui. Ypatingai šiuo sunkiu laikotarpiu, kai švietimo metodai yra nepastovūs dėl visiems suprantamų ir žinomų priežasčių. Šiais laikais mokytojui tenka didžiulė atsakomybė už mokinius, dėl to jie dirba pastovioje įtampoje, patiria stresą ar net sulaukia mobingo apraiškų. Deja, tenka pripažinti, kad atsitinka atvejų, kai mūsų pedagogai nebeatlaiko tokio nuolatinio krūvio ir streso.